Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus nuo 2032 metų Lietuvoje įvesti visuotinį vaikinų šaukimą į kariuomenę, asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas teigia, kad tais pačiais metais reikės apsispręsti ir dėl bendro vyrų bei moterų šaukimo.
Buvęs krašto apsaugos viceministras ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad moterims turi būti sudarytos alternatyvos prisijungti prie krašto apsaugos. Jo vertinimu, kariuomenė turėtų pasirūpinti, kad tokios galimybės būtų prieinamesnės, numatant skirtingą tarnybos trukmę ir pasirinkimus. T. Godliausko teigimu, 2032 metais reikėtų grįžti prie universalaus vyrų ir moterų šaukimo klausimo.
Šie komentarai nuskambėjo asociacijai pristačius pirmąjį visuotinės gynybos modelį ir jo įgyvendinimo planą iki 2030 metų. Dokumente numatyta 51 priemonė, skirta valstybės, verslo ir visuomenės pasirengimui krizėms bei karui gerinti.
Parengtame modelyje išskirtos šešios strateginės kryptys ir septyni nacionaliniai prioritetai.
Plane siūloma stiprinti visuomenės valią ginti valstybę ir jos įsitraukimą į gynybą, įgyvendinant visuotinį šaukimą. Taip pat numatoma paskirti pasirengimą visuotinei gynybai koordinuojančią nacionalinę instituciją, turinčią aiškius įgaliojimus, bei sukurti psichologinio atsparumo stiprinimo struktūrą.
Be to, siūloma užtikrinti ilgalaikį finansavimą per valstybės visuotinės gynybos programą. Nacionalinio saugumo kursai turėtų padėti plėtoti nuolatinį vadovų ir institucijų bendradarbiavimo tinklą. Iki 2027 metų siūloma suformuoti vientisą krizių ir karo meto teisinio reguliavimo sistemą, o verslą įtraukti į pasirengimo, veiklos tęstinumo, tiekimo ir atsargų kaupimo planavimą.
T. Godliauskas pabrėžė, kad parengtas planas atskleidė bendro supratimo ir kolektyvinės atsakomybės svarbą valstybės pasirengimui gynybai. Jo teigimu, valstybės gynyboje turi dalyvauti visi.
Modelis parengtas išanalizavus kitų valstybių patirtį ir gynybos planavimo pratybose įvertinus siūlomus sprendimus.
Plane taip pat numatyta kiekvienai užduočiai paskirti atsakingą vykdytoją, nustatyti terminą ir reikalingus išteklius. Pasirengimą siūloma kasmet tikrinti atliekant nepriklausomą vertinimą.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ valdybos narys Edmundas Jakilaitis teigė, kad valstybėje būtina apsispręsti, kuri institucija koordinuotų šią veiklą. Pasak jo, tai galėtų būti išplėstas prie Vyriausybės veikiantis krizių valdymo centras arba lyderystės galėtų imtis pats premjeras, suburdamas specialią grupę.
Kaip skelbė BNS, ketvirtadienį VGT sutarė nuo 2032 metų Lietuvoje įvesti visuotinį vaikinų šaukimą į kariuomenę.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad įvedus visuotinį šaukimą kasmet į kariuomenę būtų kviečiama apie 7,5 tūkst. jaunuolių. Merginos ir toliau galėtų tarnauti savanoriškai. Šiuo metu kasmet į kariuomenę pašaukiama daugiau nei 5 tūkst. jaunuolių.
„Visuotinės gynybos“ užsakymu rugpjūtį atlikta apklausa parodė, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui, tačiau pirmenybę teikia vyrų šaukimui.
Beveik 19 proc. apklaustųjų palaikė bendrą vyrų ir moterų šaukimą. Be to, daugiau nei 50 proc. apklaustų moterų nurodė neprieštaraujančios karo tarnybai.
