Baimę vienaip ar kitaip patiria dauguma žmonių. Ji gali atsirasti po stiprių stresinių išgyvenimų, o kai kuriais atvejais jos kilmę paaiškinti sunku. Fobijos sukelia įvairių nemalonių padarinių – nuo prakaituojančių delnų iki tokio stipraus vengimo, kad žmogus nebedrįsta išeiti iš namų.
Apie baimių ir fobijų skirtumus, jų kilmę bei galimus įveikos būdus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius, VU Medicinos fakulteto profesorius Dr. Arūnas Germanavičius.
Kuo skiriasi baimė ir fobija?
Anot specialisto, baimė ir fobija yra glaudžiai susiję reiškiniai, tačiau skiriasi jų intensyvumas ir poveikis kasdieniam žmogaus gyvenimui, mąstymui, darbingumui bei gebėjimui atlikti įprastus veiksmus.
Profesorius aiškino, kad fobija laikoma riba, kai nerimas tampa stipresnis už žmogaus gebėjimą su juo susitvarkyti ir ima daryti žalą. Tuo metu pati baimė ne visada yra neigiama: ji gali padėti susitelkti, suplanuoti apsaugos veiksmus, numatyti galimus pavojus ir nuo jų apsisaugoti. Baimė laikoma svarbiu evoliuciniu veiksniu, padėjusiu žmonijai išlikti.
Kai kurios baimės gali būti paveldimos
Mokslininkai vis dar neturi galutinio atsakymo, kodėl žmonėms atsiranda skirtingos baimės. Vis dėlto tyrimai rodo, kad dalis jų gali turėti genetinį pagrindą ir būti paveldimos.
Kaip pavyzdį Dr. A. Germanavičius pateikė agorafobiją – baimę būti atvirose vietose, tarp kitų žmonių, kai gali atrodyti, kad esi stebimas arba prireikus negalėsi greitai pasišalinti. Ši baimė, pasak profesoriaus, pasižymi didžiausia tikimybe būti susijusi su paveldimumu ar genetiniais veiksniais.
Agorafobija gali atsirasti net tada, kai žmogus nėra patyręs panašios traumuojančios situacijos ir nežino, kas ją sukėlė. Dr. A. Germanavičius teigė, kad baimės dažniausiai pasireiškia paauglystėje, tačiau kai kurios gali iškilti ir kitais gyvenimo tarpsniais. Dalis jų siejama su senėjimu, nes laikui bėgant gali suaktyvėti tam tikri genai.
Agorafobija gali apriboti gyvenimą
Pasak profesoriaus, dauguma fobijų, palyginti su kitais psichikos sutrikimais, žmogaus neįgalumo nesukelia. Tačiau agorafobija gali turėti itin rimtų padarinių.
Dėl nepagrįstos baimės žmogus gali palaipsniui atsiriboti nuo įvairių aplinkų, vis labiau riboti savo judėjimą ir kasdienę veiklą. Galiausiai jo gyvenimo erdvė gali taip susiaurėti, kad jis lieka visiškai izoliuotas namuose ir bijo iš jų išeiti.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laidą galima rasti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
00:00 Laidos temos ir pašnekovo pristatymas
01:30 Ar baimė ir fobija yra skirtingi dalykai?
03:00 Ar baimės gali būti paveldimos?
07:45 Ar pasakos apie raganas ir kitus blogiečius daro neigiamą įtaką?
11:10 Kas yra agorafobija ir kokius pavojus ji kelia?
17:05 Kokias baimes kelia naujienų srautas?
22:50 Ar reikia pažiūrėti savo baimei į akis?
27:45 Kaip susitvarkyti su baimėmis ir nerimu?
