Apsėdimus ir egzorcizmus dažniausiai įsivaizduojame pagal filmuose rodomus vaizdus – keistomis kalbomis kalbančius žmones, nenatūralius judesius, levitaciją ir kitus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Tačiau realybėje tokias situacijas vertinti nėra taip paprasta. Kaip suprasti, kada žmogaus išgyvenimai gali būti susiję su demoniškomis jėgomis?
Apie tai naujienų portalui tv3.lt papasakojo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas.
Apsėdimo nereikėtų painioti su emociniais sunkumais
Kunigas pastebi, kad žmonių supratimą apie apsėdimą dažnai formuoja prietarai, įvairūs tikėjimai ir iš smalsumo rengiami spiritizmo seansai. Dėl to kartais imama manyti, jog gyvenime veikia piktosios jėgos, nors tikroji problemos priežastis gali būti visiškai kitokia.
Bažnyčioje tokiais atvejais pagalbą gali suteikti egzorcistai. Į dvasininką dėl tam tikrų patirčių besikreipiantys žmonės, prireikus, gali būti nukreipti pas šios srities daugiau kompetencijos turintį specialistą.
Pasak M. Šlausto, apsėdimo atvejų iš tiesų pasitaiko, tačiau jie nėra dažni. Kasdienėje kalboje žmonės neretai sako, kad kas nors „elgiasi kaip velnio apsėstas“, bet dažniausiai tai tėra posakis.
Vienas blogas poelgis, nesėkmės ar gyvenimo sunkumai savaime nereiškia apsėdimo. Todėl, pabrėžė kunigas, nereikėtų skubėti daryti tokių išvadų.
Dvasininkas tikintiesiems tokiose situacijose pirmiausia pataria kreiptis į savo kunigą. Pokalbis gali padėti išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta, nes problema ne visada susijusi su apsėdimu.
Su tokiais atvejais kunigas yra susidūręs
M. Šlaustas patvirtino, kad per savo tarnystės metus jam teko susidurti su apsėdimo atvejais. Į kunigus žmonės ateina pasakodami apie įvairias patirtis, baimes ir klausimus, o kartais mano, kad jų situacija gali būti susijusi su demonišku poveikiu.
Tokiais atvejais žmogus gali būti siunčiamas pas egzorcistą. Būtent jis įvertina, ar yra pagrindo kalbėti apie apsėdimą, ar sunkumų priežastis susijusi, pavyzdžiui, su psichikos sutrikimais.
Vis dėlto ne visiems reikalingos egzorcizmo apeigos. Kai kuriems pakanka rimto dvasinio pokalbio, palydėjimo ir reguliaraus bendravimo su kunigu ar kitu specialistu, ypač išgyvenant vidinę krizę.
Kai kurie žmonės patiria dvasinį sunkumą, jaučiasi pasimetę ar praradę gyvenimo kryptį. Tokiais atvejais, pasak dvasininko, pirmiausia svarbu suteikti palaikymą ir padėti žmogui geriau suprasti savo situaciją.
Neįprastas elgesys dar nereiškia apsėdimo
Klebonas teigė, kad tam tikri požymiai gali kelti klausimų dėl apsėdimo, tačiau juos lengva supainioti su kitomis būklėmis. Norint suprasti situaciją, būtina kalbėtis su žmogumi, išklausyti jo istoriją, išsiaiškinti patirtus išgyvenimus ir tai, kaip viskas vystėsi.
Vienu atveju tokio elgesio priežastis gali būti psichologiniai sunkumai ar sutrikimas, kitu – dvasinės problemos. Todėl kiekvieną situaciją būtina vertinti atsakingai ir individualiai.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus yra įsitikinęs, kad yra apsėstas, nors tam nėra jokio pagrindo. Dėl šios priežasties Bažnyčios bendruomenė į tokius atvejus žvelgia itin atsargiai: neįprastas elgesys ar sunkus gyvenimo laikotarpis automatiškai nelaikomas apsėdimu.
Jeigu žmogui kyla panašių klausimų ar jis susiduria su sunkumais, M. Šlaustas pirmiausia rekomenduoja kreiptis į kunigą. Pokalbio metu galima geriau suprasti aplinkybes, o esant pagrindui žmogus būtų nukreiptas tolesnei pagalbai.
Kunigas taip pat pabrėžė, kad įvairių sunkumų gali kilti net labai tikinčiose šeimose. Todėl negalima teigti, jog vieni žmonės yra visiškai nuo jų apsaugoti, o kiti priklauso didesnės rizikos grupei.
