Prancūzijoje nuo pirmadienio turėtų atsinaujinti gimnazijų blokados. Moksleivių organizacijos „Lyceens!“ vadovas Pierre’as Sourzat pareiškė, kad vyriausybės pasiūlytos priemonės protestuotojų netenkina.
Šeštadienį visoje šalyje į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių, tarp jų – moksleiviai ir studentai. Tai buvo jau trečias savaitgalis iš eilės, kai Prancūzijoje rengiami protestai.
Gimnazistams po dviejų savaičių atostogų grįžtant į pamokas, kai kurios mokyklos nuo pirmadienio bus blokuojamos, RMC transliuotojui sakė P. Sourzat. Jo teigimu, stipresnė protestų banga turėtų pasijusti nuo antradienio, nors dalis mokyklų gali būti užblokuota jau pirmadienį.
„Lyceens!“ vadovas taip pat išreiškė paramą moksleiviams, kurie ketina prisidėti prie mokyklų blokadų.
Protestų judėjimas dėl augančių kainų šalyje įsiplieskė po kelias savaites trukusių moksleivių demonstracijų. Jaunuoliai protestavo dėl prastėjančių mokymosi sąlygų ir didėjančios nelygybės.
Siekdama atsakyti į moksleivių reikalavimus, vyriausybė pirmadienį paskelbė priemonių paketą. Jame numatyta pertvarkyti priėmimo į universitetus sistemą ir suteikti paskolas mokyklų atnaujinimui.
Studentų profesinės sąjungos „Union etudiante“ atstovė spaudai Sabrine Kharbach šeštadienį pranešė, kad universitetų ir gimnazijų blokados planuojamos antradienį bei ketvirtadienį.
Prezidentas Emmanuelis Macronas paragino mokinius ramiai sugrįžti į pamokas ir teigė, kad jaunimo balsas buvo išgirstas. Tačiau P. Sourzat su tokiu vertinimu nesutiko ir pareiškė, kad prezidentas protestuotojų neišklausė.
Jo vertinimu, vyriausybės pasiūlymai tėra dūmų uždanga: nors kai kurios priemonės išoriškai atrodo patraukliai, įsigilinus esminių sprendimų jose nėra.
P. Sourzat kritikavo ir siūlomą ilgai dėl skaidrumo stokos kritikuotos stojimo į universitetus platformos pertvarką. Pasak jo, ji nepašalins aukštosiose mokyklose trūkstamų vietų problemos.
Jis taip pat atmetė vyriausybės planą mažinti klasių dydį, nes ši priemonė būtų taikoma tik dešimtoms klasėms. Moksleivių organizacija reikalavo, kad mažesnės klasės būtų užtikrintos visose klasėse.
Prancūzijos, antros pagal dydį euro zonos ekonomikos, vyriausybės galimybes papildomomis išlaidomis sušvelninti protestus riboja ekonominė padėtis: šalis atsidūrė ties recesijos riba ir patiria spaudimą mažinti skolą.
