„Yamaha“ oficialiai pranešė, kad šį savaitgalį nedalyvaus Katare rengiamame „MotoGP“ etape. Komanda tokį sprendimą priėmė dėl saugumo padėties Artimuosiuose Rytuose. Šis žingsnis gali dar labiau pagilinti nesutarimus tarp lenktynininkų, komandų ir čempionato organizatorių.
Į Katarą neatvyks keturi „Yamaha“ atstovai: Fabio Quartararo, Alexas Rinsas, Jackas Milleris ir Augusto Fernandezas. Etape taip pat nevažiuos operacijai besiruošiantis „Gresini Ducati“ pilotas Alexas Marquezas.
Komanda „MotoGP“ grupei pranešė apie sprendimą praleisti 2026 metų Kataro GP. „Yamaha“ pabrėžė, kad sprendimas paremtas šiuo metu turima informacija ir nėra susijęs su čempionato grupės ar etapo organizatorių taikomomis priemonėmis. Kartu komanda patikino išliekanti visiškai įsipareigojusi „MotoGP“ čempionatui ir planuojanti grįžti į trasą per Portugalijos GP.
Vis dėlto „Yamaha“ pasitraukimas automatiškai nereiškia, kad Kataro etapas bus atšauktas. „MotoGP“ organizatoriai teigia, jog kitos čempionato komandos ir lenktynininkai į Katarą vyks.
Didžioji dalis lenktynininkų nenori skristi į Katarą
Susirūpinimas dėl saugumo Katare tęsiasi jau kurį laiką. Didėjant įtampai tarp Irano ir JAV, daugelio valstybių vyriausybės rekomenduoja vengti nebūtinų kelionių į šį regioną. Sportininkai savo nerimą aptarė privačiai, o po sekmadienį vykusio Malaizijos GP „Pramac Yamaha“ lenktynininkas J. Milleris atskleidė, kad dauguma pilotų į Katarą vykti nenori.
Australas teigė pats nenorintis ten lenktyniauti ir nurodė, kad tokią poziciją iš 22 sportininkų palaiko 19. J. Millerio teigimu, lenktynininkai savo nuomonę išreiškė aiškiai, susivienijo ir padarė viską, ką galėjo. Jis taip pat sakė girdintis tokį patį požiūrį iš maždaug pusės „MotoGP“ darbuotojų ir nesuprantantis, kodėl tokiomis aplinkybėmis reikėtų vykti į Katarą.
Skelbiama, kad dauguma lenktynininkų netgi pasirašė bendrą laišką „MotoGP“ organizatoriams, reikalaudami atšaukti etapą. Tuo metu čempionato vadovai, kaip pranešama, pilotams, atsisakysiantiems dalyvauti, grasina sportinėmis ir finansinėmis sankcijomis. Tarp galimų priemonių minima net diskvalifikacija iš kitų etapų.
Pagrindinis ginčo aspektas – finansiniai nuostoliai. Jei Kataro valdžia neuždraustų kelionių į šalį, o renginio organizatoriai patys neatšauktų etapo, „MotoGP“ galėtų prarasti dideles pajamas dėl lenktynių boikoto.
Rizika – ne tik galimas išpuolis
J. Milleris pabrėžė, kad grėsmę kelia ne vien galimos atakos. Konfliktui išprovokavus regiono oro erdvės uždarymą, lenktynininkai ir kiti čempionato darbuotojai galėtų įstrigti Dohoje. Tokia situacija keltų pavojų ir paskutinių dviejų sezono etapų surengimui.
Australas taip pat atkreipė dėmesį, kad „MotoGP“ neslepia nei savo buvimo vietos, nei tikslaus tvarkaraščio. Todėl, jo teigimu, norintys parodyti savo galią tiksliai žinotų, kur ir kada rasti čempionato dalyvius.
Lenktynininkams buvo pristatytas evakuacijos planas, kurį būtų galima įgyvendinti, jei padėtis regione dar labiau pablogėtų.
Kataro GP turėtų tapti pirmuoju iš trijų likusių šio sezono etapų. Po jo numatytos lenktynės Portugalijoje ir Valensijoje. Jei Kataro etapas įvyktų, Marcas Marquezas jame turėtų pirmąją matematinę galimybę užsitikrinti 2026 metų „MotoGP“ čempiono titulą.
Kol kas neaišku, ar Katare galėtų startuoti visi traumų padarinius besigydantys pilotai – Jorge Martinas, Raulis Fernandezas ir Ferminas Aldegueris. Klausimų kyla ir dėl Joano Miro, kuris Malaizijoje dėl nuovargio pasitraukė iš lenktynių.
