Degantys pastatai, sudeginti automobiliai, šimtai sužeistų policijos pareigūnų ir plėšikavimo atvejai – tokį vaizdą po neramumų Prancūzijoje aprašo Vokietijos leidinio „Bild“ redaktorius Marcelis Zachas. Vis dėlto, jo teigimu, dalis Vokietijos žiniasklaidos, tarp jų ARD ir ZDF, įvykius tebėra linkusi vadinti „švietimo protestais“, kurie esą „išsprūdo iš kontrolės“.
Zachas taip pat teigia, kad reportažuose dažnai neminima dalies riaušininkų migracinė kilmė. Jo vertinimu, pastarąsias savaites tūkstančiai kaukėtų demonstrantų naudojo Palestinos vėliavas – simbolį, kurį jis laiko įrodymu, kad švietimo klausimai nėra pagrindinė protestų priežastis.
Ant pastatų Prancūzijoje riaušininkai rašė šūkius „Laisvę Gazai“ ir „Laisvę Palestinai“, o ne reikalavimus gerinti mokymą ar didinti mokytojų skaičių. „Bild“ taip pat aprašo vieną antisemitinį atvejį: kaukėtas demonstrantas, kritikuodamas policijos naudojamas ašarines dujas, pareiškė, kad pareigūnai neturėtų „nuodyti jų dujomis“, nes jie esą nėra žydai. Jo pasisakymą lydėjo juokas, o pats vyras buvo filmuojamas ir fotografuojamas.
Žiniasklaidos aktyvistas Aymanas al-Atoulas iš Gazos socialiniame tinkle „X“, komentuodamas Palestinos vėliavas per neramumus Prancūzijoje, parašė: „Mes praradome Palestiną ir dabar ruošiamės užkariauti Paryžių“. Straipsnyje taip pat primenama, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino Palestinos valstybę, tačiau, autoriaus teigimu, tai riaušininkų nesustabdė.
Kritika Prancūzijos migracijos politikai
Ekstremizmo ekspertas Ahmadas Mansouras BILD sakė, kad dabartinių įvykių nebegalima aiškinti vien mokyklų protestais. Jo vertinimu, pradiniai protestai buvo panaudoti kairiųjų radikalų ir migrantų grupuočių, kurios perėmė iniciatyvą ir nukreipė ją savo tikslams.
Mansouras teigė, kad šios grupės niekina Prancūziją ir Vokietiją, nes tai yra Vakarų, demokratinės ir vertybėmis grindžiamos valstybės, kurių jos neva nepripažįsta. Pasak eksperto, toks požiūris mažina psichologinį barjerą smurtui prieš šias šalis.
Frankfurto universiteto islamo specialistė Susanne Schröter BILD pareiškė, kad Prancūzijoje jau daug metų kyla dideli smurto protrūkiai, kuriuos ji sieja su neveiksminga migracijos politika. Jos teigimu, neramumus kursto kairieji radikalai, kartu su islamistais mobilizuojantys žmones prieš Prancūzijos visuomenę.
Schröter taip pat tvirtino, kad ištisi didžiųjų miestų rajonai yra salafitų kontrolėje, o šiems judėjimams paramą esą suteikia komunistų merai.
Po riaušių – naujos komendanto valandos
Po kelias dienas didžiuosiuose Prancūzijos miestuose trukusių riaušių ir plėšikavimų šalies valdžia pranešė, kad paskutinė naktis praėjo ramiai. Ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu pareiškė, jog antradienį naujos komendanto valandos bus įvedamos ten, kur to reikalaus padėtis.
Jo teigimu, ankstesnę naktį keliuose miestuose pritaikytos priemonės padėjo išsaugoti ramybę. Policija patvirtino, kad visoje Prancūzijoje didesnių incidentų neužfiksuota.
Šeštadienį šalį sukrėtė vienos didžiausių pastarųjų metų riaušių – jos kilo likus maždaug pusei metų iki rinkimų, kuriuose bus renkamas Emmanuelio Macrono įpėdinis. Vyriausybė sulaukė kaltinimų, kad nesugebėjo numatyti ir suvaldyti smurto gatvėse, todėl pirmadienį paskelbė apie dalines komendanto valandas Paryžiuje ir keliuose kituose miestuose.
Lecornu nurodė, kad naujus sprendimus vietoje priims prefektai, suderinę juos su merais. Paryžiuje, Bordo ir Nicoje daliniai judėjimo ribojimai buvo įvesti pirmadienį. Kai kur, įskaitant Paryžių, jie iš pradžių galiojo tik naktį į antradienį, o Bordo ir Nicoje turėjo trukti kelias dienas.
Prancūzijos sostinėje virš Respublikos aikštės, kuri tapo vienu iš neramumų centrų, naktį skraidė sraigtasparnis. Jo prožektorius apšvietė aikštę, o pareigūnai stebėjo, kaip laikomasi komendanto valandos.
Lione, nepaisant demonstracijų draudimo, pirmadienio vakarą prie padegto turizmo informacijos centro susirinko maždaug 500 žmonių. Organizatorių teigimu, jie norėjo parodyti solidarumą su parduotuvių savininkais, nukentėjusiais nuo plėšikavimo.
Ant žemės iš žvakių buvo sudėliotas miesto pavadinimas „LYON“. Netoliese ant tvoros kabėjo plakatai „Lionas prieš riaušininkus“ ir „Doucet, atsistatydink“. Pastarasis kreipinys buvo skirtas Žaliųjų partijos merui Gregory Doucet.
Finansų ministras Roland’as Lescure’as pažadėjo pagalbą nuo neramumų nukentėjusiems prekybininkams ir amatininkams. Tuo metu Prancūzijos verslo lobistų organizacijos „Medef“ vadovas Patrickas Martinas antradienį pareiškė, kad per neramumus valstybė „patyrė nesėkmę“. Preliminariais vertinimais, nukentėjo mažiausiai 3 tūkst. įmonių.
