Gripo sezonas Lietuvoje paprastai prasideda spalį ir tęsiasi iki pavasario vidurio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per praėjusį, 2025/2026 metų, sezoną šalyje nustatyta daugiau nei 119 tūkst. gripo atvejų. Daugiau nei 3000 žmonių prireikė hospitalizacijos, o 86 žmonės mirė. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė pabrėžia, kad vakcinacija yra vienas svarbiausių būdų sumažinti sunkios ligos eigos ir pavojingų komplikacijų riziką.
Gripą sukelia oro lašeliniu būdu plintantis virusas. Užsikrėsti galima šalia esančiam žmogui čiaudint, kosint ar kalbant, taip pat liečiant bendrus daiktus, įrankius ar paviršius, ant kurių pateko viruso dalelių. Pasak V. Bečelytės, ant įvairių paviršių gripo virusas gali išlikti gyvybingas nuo 12 iki 48 valandų, o ant rankų – ilgiau nei kelias minutes.
Gripo požymiai dažniausiai prasideda staiga – nuo kelių valandų iki kelių dienų po užsikrėtimo. Iš pradžių gali varginti sloga ir gerklės perštėjimas, tačiau savijauta greitai gali pablogėti: atsirasti kosulys, nosies užgulimas, akių, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, nuovargis bei 38 laipsnius ar daugiau siekianti temperatūra. Kai kuriems žmonėms pasireiškia ir virškinimo sutrikimai, viduriavimas ar vėmimas.
Persirgus gripu gali išsivystyti ausies uždegimas, bronchitas, plaučių uždegimas, nervų sistemos ligos ar smegenų dangalų uždegimas. Retais atvejais liga gali baigtis mirtimi.
Vaistininkė teigia, kad patikimiausia apsauga nuo gripo susiformuoja pasiskiepijus, ir atsako į dažniausiai pacientams kylančius klausimus.
Kas sudaro gripo vakciną?
Gripo virusai skirstomi į keturis tipus – A, B, C ir D, tačiau žmonės gali užsikrėsti tik A, B ir C tipais. Kadangi kasmet pasaulyje cirkuliuoja skirtingi viruso variantai, pagal juos atnaujinama ir vakcinos sudėtis. V. Bečelytė nurodo, kad 2026/2027 metų sezoną daugiausia plinta A Missouri, A Darwin ir B Tokyo subtipai, todėl į šių metų vakciną įtraukti būtent jie.
Dažniausiai naudojama inaktyvuota vakcina, kuria galima skiepyti nuo 6 mėnesių amžiaus. Ji gaminama iš laboratorijoje išaugintų, neaktyvių gripo virusų, kurie nebegali daugintis ir sukelti infekcijos. Jei vakcinos sudėtis atitinka tuo metu cirkuliuojančius gripo virusus, jos veiksmingumas siekia nuo 70 iki 90 proc. ar daugiau.
Šiuo metu nuo gripo galima skiepytis keturvalente arba trivalente vakcina.
Kaip dažnai reikia skiepytis?
Gripo vakciną rekomenduojama gauti kartą per kiekvieną gripo sezoną. Organizme palaipsniui mažėja susidariusių antikūnų kiekis, be to, kasmet cirkuliuojantys viruso tipai gali būti kitokie. Dėl to praėjusio sezono vakcina vėliau gali suteikti ne tokią veiksmingą apsaugą.
Pasiskiepyti galima bet kuriuo metų laiku, tačiau vaistininkė pataria tai padaryti dar iki didžiausio sergamumo piko. Po vakcinacijos imunitetui susiformuoti paprastai prireikia dviejų savaičių.
Ar verta skiepytis jau persirgus gripu?
Taip, nes vienu metu gali cirkuliuoti keli gripo tipai, o žmogus kiekvieną kartą gali užsikrėsti kitu. Todėl net ir jau persirgus gripu vakcinacija išlieka svarbia komplikacijų prevencijos priemone.
Kam skiepai ypač svarbūs?
Vakcina ypač rekomenduojama žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, įskaitant astmą ir LOPL, taip pat turintiems kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimų, diabetą, nusilpusį imunitetą ar širdies ir kraujagyslių ligų.
Skiepytis patariama ir vyresniems nei 65 metų žmonėms, vaikams nuo 6 mėnesių, mokyklinio amžiaus vaikams bei nėščiosioms. Šioms grupėms didesnė sunkios ligos eigos ir rimtų komplikacijų tikimybė, todėl vakcinacija gali padėti jų išvengti.
Kokios reakcijos galimos po skiepo?
Dažniausiai po vakcinacijos dūrio vietą gali mausti raumenį, atsirasti lengvas paraudimas ar nedidelis patinimas. Vis dėlto nemaža dalis pacientų nejaučia jokių nepageidaujamų simptomų.
Kai kuriais atvejais trumpam gali pakilti temperatūra, atsirasti nuovargis, raumenų skausmai ar šaltkrėtis, primenantys prasidedančią ligą. Paprastai tokie pojūčiai trunka ne ilgiau kaip vieną parą.
Ar prieš skiepą reikia pasiruošti?
Specialaus pasirengimo nereikia. Tačiau skiepytis nerekomenduojama tuomet, kai jaučiami ūminės viršutinių kvėpavimo takų ligos simptomai. Prieš vakcinaciją specialistui reikėtų pranešti apie sergamas lėtines ar ūmines ligas, vartojamus vaistus ir maisto papildus.
Ko vengti po vakcinacijos?
Po skiepo parą patariama nesportuoti, nesilankyti pirtyje, baseine ar kitose vandens pramogose. Prausiantis duše reikėtų stengtis nesušlapinti dūrio vietos, taip pat 24 valandas nevartoti alkoholio. Skiepijimo vietos negalima kasyti, draskyti ar liesti nešvariomis rankomis.
Kur atliekama vakcinacija?
Nuo sezoninio gripo galima pasiskiepyti sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinėse, turinčiose įrengtus skiepų kabinetus.
