Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu Vokietijos leidiniui „Die WELT“ pareiškė, kad Rusija gali atidėlioti taikos derybas iki 2027 m. pavasario. Jo teigimu, žiemos mėnesiais Maskva ir toliau intensyviai bombarduos Ukrainą.
Prezidentas taip pat sakė, kad Europoje tęsis hibridinis karas, o Rusija dronais ir raketomis darys spaudimą Kyjivui bei vengs rimtų derybų bent iki kitų metų, skelbia „The Telegraph“.
G. Nausėda teigė, kad Rusijos vadovybė šiuo metu nemato priežasties pradėti derybas ir veikiausiai to nedarys iki 2027 m. pavasario. Abu leidiniai priklauso „Axel Springer Global Reporters Network“ tinklui.
Tokie Lietuvos vadovo vertinimai kelia klausimų dėl neseniai JAV, Europos Sąjungos ir Ukrainos partnerių pastangų atnaujinti taikos procesą bei sugrąžinti abi konflikto puses prie derybų stalo.
Kalbėta apie saugumo garantijas ir būsimą susitikimą
Per aptarimus, kaip nurodyta, daugiausia dėmesio skirta dviem ilgalaikės taikos sąlygoms: saugumo garantijoms Ukrainai ir platesnei Europos saugumo architektūrai. Daugiau detalių J. Kushneris nepateikė.
Pasak jo, siekiama įvertinti visų konflikto dalyvių saugumo nuogąstavimus ir sudaryti susitarimus, kurie ateityje mažintų naujų konfliktų tikimybę. Briuselis dėl ketvirtadienį vykusių pokalbių oficialių komentarų kol kas nepaskelbė.
J. Kushneris taip pat pranešė, kad kitą savaitę Abu Dabyje, Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje, numatomos pirmosios per kelis mėnesius trišalės Ukrainos, Rusijos ir JAV atstovų derybos.
Europos pastangas koordinuoti taikos procesą ketvirtadienį sukritikavo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Ji įspėjo, kad Europa gali tapti nereikšminga, jei nesustabdys konkuruojančių diplomatinių iniciatyvų ir nesusitars dėl vieno asmens, galinčio kalbėti viso žemyno vardu.
G. Meloni pabrėžė nesiekianti vietos derybose nei sau, nei Italijai, tačiau Roma nepriims įsipareigojimų, dėl kurių deramasi be ES įgaliojimo. Ji paragino paskirti bendrą Europos Sąjungos atstovą.
Prezidentas abejoja Maskvos ketinimais
G. Nausėda atmetė galimybę, kad Rusija į taikos derybas įsitrauktų sąžiningai. Jo vertinimu, rusai tik sudarytų derybų regimybę, todėl jis jais nepasitiki.
Lietuvos vadovas prognozavo, kad Rusija pateiks reikalavimus, kuriuos Ukraina nuo pat pradžių laikytų nepriimtinais. Taip, jo teigimu, būtų sąmoningai sudarytos sąlygos vadinamosioms deryboms žlugti.
Vis dėlto prezidentas mano, kad jei Ukraina išgyvens šią žiemą, o jis tuo neabejoja, 2027 m. rimtų derybų tikimybė padidės. Iki tol jų jis nesitiki.
G. Nausėda taip pat teigė, kad šaltuoju metų laiku Rusija toliau spaus Ukrainą ir rengs oro smūgius prieš jos miestus.
Karo metu Rusijos dronai ir raketos atakuoja Kyjivo energetikos infrastruktūrą. Okupantai taip siekia priversti Ukrainą pasiduoti, sukeldami nepakeliamas šalčio sąlygas.
Prezidentas pabrėžė, kad dėl to būtina toliau tiekti Ukrainai karinę paramą, ypač oro gynybos įrangą, ir kartu padėti atkurti jos energetikos infrastruktūrą.
Putinas karą tęs tol, kol turės išteklių
G. Nausėda prognozavo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tęs karą tol, kol turės tam reikalingų išteklių. Nors Rusijos ekonominė padėtis blogėja, Kremliui, jo teigimu, mažai rūpi gyventojų gyvenimo lygis.
Lietuvos prezidentas taip pat sumenkino JAV vaidmenį padedant Maskvai po to, kai D. Trumpas, siekdamas sumažinti degalų kainas prieš JAV vidurio kadencijos rinkimus, atšaukė sankcijas ir iš Maskvos įsigijo dyzelino. Tai, kaip nurodoma, parodė palankumą V. Putinui.
G. Nausėda sakė, kad kai kuriuos sprendimus galima sieti su artėjančiais vidurio kadencijos rinkimais, įskaitant susitarimą dėl dyzelino ir JAV sprendimą importuoti trąšas iš Baltarusijos.
Prezidentas pripažino, kad svarbiausio Lietuvos sąjungininko veiksmus kartais sunku nuspėti, todėl, jo žodžiais, belieka palaukti ir stebėti, kas vyks toliau.
