Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak Šiaurės šalių vadovų, 90 minučių trukęs pokalbis buvo atviras ir dalykiškas, jame aptartos pastangos užbaigti karą Ukrainoje. Tačiau iniciatyva sulaukė Danijos ministrės pirmininkės Mette Frederiksen kritikos.
A. Stubbas ir J. G. Store pabrėžė, kad kalbėjo tik savo šalių vardu, o ne visos Europos vardu. Vis dėlto M. Frederiksen pareiškė apgailestaujanti, jog Suomija ir Norvegija ėmėsi šio žingsnio vienašališkai.
Danijos vyriausybės vadovė sakė skeptiškai vertinanti tokią iniciatyvą, nes apie ją nebuvo derėtasi su kitomis šalimis. Ji taip pat teigė nežinanti, kokio rezultato Suomija ir Norvegija tikisi pasiekti.
M. Frederiksen į Suomiją atvyko dalyvauti Šiaurės šalių lyderių susitikime. Jame taip pat dalyvauja Norvegijos ministras pirmininkas J. G. Store ir Suomijos prezidentas A. Stubbas.
J. G. Store teigė, kad tiesioginio dialogo su Rusijos vadovybe galimybė neturėtų priklausyti vien JAV administracijai. Pasak jo, ją turi turėti ir Europos valstybės.
Šis pokalbis tapo dar vienu Kyjivo sąjungininkių bandymu mažinti įtampą ir ieškoti kelio į karo, pareikalavusio daugiausia aukų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, pabaigą. Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo 2022 metų vasarį.
Bendrame pareiškime A. Stubbas nurodė, kad karo baigtis tiesiogiai paveiks Suomijos ir visos Europos saugumą. Jo teigimu, konfliktui užbaigti reikalingos tiesioginės derybos.
Lyderių pareiškime teigiama, kad pokalbis surengtas pasikonsultavus su Ukraina. Tai įvyko po spalio 20 dieną Osle vykusio J. G. Store, A. Stubbo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV pasiuntinio Steve’o Witkoffo susitikimo. Nuotoliniu būdu jame taip pat dalyvavo JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Po susitikimo Osle S. Witkoffas išvyko į Sankt Peterburgą, kur susitiko su V. Putinu. Tuo metu Helsinkyje J. G. Store žurnalistams sakė, kad pokalbio metu išryškėjo dideli šalių požiūrių į Ukrainą skirtumai.
Kalbėta apie įtampos mažinimą
Kremlius pranešė, kad V. Putinas pokalbio metu kaltino Europos Sąjungos ir NATO konfrontacinę politiką dėl karo veiksmų užsitęsimo. Taip pat paskelbta, jog trys lyderiai sutarė palaikyti tiesioginį ryšį telefonu.
A. Stubbas ir J. G. Store pokalbį inicijavo norėdami aptarti pastangas užbaigti karą ir stiprinti taiką bei stabilumą Europoje.
J. G. Store pabrėžė, kad konfliktas sukėlė milžiniškų žmonių aukų ir materialinių nuostolių, o karo padariniai dar ilgai bus juntami. Jo teigimu, pokalbio metu buvo akcentuota įtampos mažinimo svarba.
A. Stubbas pokalbį su V. Putinu apibūdino kaip atvirą ir dalykišką. Netrukus po pranešimo apie įvykusį dialogą Kyjivas paskelbė, kad V. Zelenskis jį aptarė su abiem Šiaurės šalių lyderiais.
Suomijos prezidentas patikino, kad jo šalis ir Norvegija toliau rems Ukrainą bei sieks teisingos ir ilgalaikės taikos.
Nauja įtampa tarp Vašingtono ir Kyjivo
Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykiai vėl įsitempė po to, kai D. Trumpas šį mėnesį netikėtai paskelbė apie susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo. Jis teigia, kad tokiu sprendimu siekia sumažinti naftos kainas, smarkiai pakilusias dėl jo pradėto karo su Iranu.
Ukraina su nerimu ir nusivylimu įvertino ne tik šį sprendimą, bet ir D. Trumpo veiksmus, kai buvo atšauktos Rusijai taikytos sankcijos. Be to, pasak teksto, JAV prezidentas, panašu, vėl ėmė artėti prie V. Putino.
Vašingtone, Kyjive ir kitose Vakarų sostinėse pastaruoju metu aktyviai siekiama sušvelninti dėl to kilusią padėtį.
Norvegija ir Suomija yra NATO narės, besiribojančios su Rusija.
