Lietuvoje svarstoma galimybė įteisinti vadinamuosius anūkadienius – dirbantiems seneliams per metus suteikti iki keturių apmokamų laisvų dienų. Iniciatyvos tikslas – padėti seneliams prisidėti prie anūkų priežiūros ir šeimoms lengviau suderinti darbą su įsipareigojimais namuose.
Apie siūlymą laidoje pasakojo jo iniciatorius, Seimo narys Tomas Martinaitis.
Pagalba šeimai darbo teisėje kol kas neatsispindi
T. Martinaičio teigimu, Lietuvoje seneliai dažnai padeda vaikams auginti jų atžalas, tačiau tokia pagalba darbo teisėje nėra aiškiai numatyta. Jo pateiktame įstatymo projekte siūloma dirbantiems seneliams ir močiutėms suteikti iki keturių apmokamų dienų per metus, kai šeimai objektyviai reikia pagalbos prižiūrint anūką.
Politikas pabrėžė, kad tai nebūtų papildomos atostogos. Esą būtų sukuriama galimybė šeimai lanksčiau spręsti vaikų priežiūros ir darbo derinimo klausimus.
Kiek tai galėtų kainuoti valstybei?
Konkrečią tokios priemonės kainą, pasak T. Martinaičio, apskaičiuoti sudėtinga, nes nėra aišku, kiek senelių realiai ja naudotųsi. Jis rėmėsi užsienio valstybių patirtimi ir nurodė, kad Singapūras panašų įstatymą priėmė 2022 metais.
Per kelerius metus šia galimybe pasinaudojo maždaug 49 proc. visų ją turėjusių vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau Lietuvoje tokio susidomėjimo mastas iš anksto nėra žinomas.
Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį į Europos šalių tyrimus. Juose pastebima, kad šeimai susilaukus pirmojo vaiko seneliai dažnai dar labiau nori padėti, ypač savo dukrai. Dėl to kai kurie gali svarstyti apie išankstinę pensiją, kad galėtų daugiau laiko skirti anūkams.
Tokiu atveju žmogus pasitrauktų iš darbo rinkos, o kartu būtų prarandamas darbuotojas. T. Martinaitis tikisi, kad siūlomos laisvos dienos padėtų išvengti dalies tokių situacijų ir leistų žmonėms toliau dirbti. Vis dėlto, jo teigimu, finansinį poveikį tiksliai įvertinti nėra paprasta.
Dienos būtų skirtos ne pramogoms
Siūlomos keturios dienos nebūtų analogiškos vaikadieniams, kuriuos galima planuoti įprastoms reikmėms. Jomis būtų galima naudotis dėl objektyvių aplinkybių, kurios turėtų būti įtvirtintos Darbo kodekse.
T. Martinaitis kaip galimus atvejus nurodė situacijas, kai nedirba ugdymo įstaiga ar atsiranda kitų nuo šeimos nepriklausančių aplinkybių. Pavyzdžiui, vaikui suslogavus, tačiau nesant pagrindo tėvams imti nedarbingumo pažymėjimą, seneliai galėtų laikinai padėti jį prižiūrėti, kad sveikatos būklė nepablogėtų.
Kaip tiksliai būtų nustatoma, kurios priežastys laikomos objektyviomis, dar nėra galutinai aišku. Projektas sulaukė nemažai Seimo Teisės departamento pastabų, o jo iniciatorius teigė teigiamai vertinantis tai, kad buvo įvardytos silpnosios siūlymo vietos. Kol kas įstatymo projektas yra pateikimo stadijoje, todėl T. Martinaitis tikisi, kad Seimas leis jį svarstyti toliau.
Kodėl siūlomos būtent keturios dienos?
Keturių dienų skaičius pasirinktas skaičiuojant po vieną dieną per ketvirtį. Tačiau, jei susiklostytų objektyvi situacija, siūloma leisti visas keturias dienas panaudoti ir iš eilės.
T. Martinaitis pabrėžė, kad tai yra jo pasiūlymas, tačiau jis pasirengęs diskutuoti dėl kitokio modelio. Pasak jo, kitose šalyse taikomi skirtingi sprendimai, todėl Lietuvai dar reikėtų pasirinkti tinkamiausią variantą. Tam taip pat būtinas kompromisas su Trišale taryba ir darbdavių atstovais.
Europoje dažniau kalbama apie pagalbą šeimai
Užsienio šalyse papildomas laikas dažnai skiriamas ne tik anūkų priežiūrai. Dirbantiems vaikams gali būti suteikiama galimybė padėti vyresnio amžiaus tėvams, kai šiems kyla sveikatos problemų.
Tokiose sistemose papildoma diena per metus ar ketvirtį naudojama objektyvioms aplinkybėms ir darbo bei šeimos įsipareigojimams derinti. Europos pavyzdžiuose ši priemonė paprastai nėra konkrečiai vadinama anūkadieniais – dažniau kalbama apie šeimos pagalbos dieną.
