Praėjus parai po kelių Rusijos smūgių Ukrainos kaime žuvusiųjų skaičius pasiekė 33, o daugiau nei 50 žmonių vis dar gali būti įstrigę po griuvėsiais. Berlyne tai pranešęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ataką pavadino viena baisiausių per visą karą.
Rusija Ukrainą atakavo pirmadienį ir antradienį, netrukus po savaitgalį pasibaigusių retų paliaubų. Smūgiai dar labiau sumažino viltis, kad proveržis bus pasiektas kitą savaitę Abu Dabyje vyksiančiose JAV vadovaujamose derybose.
Pietrytinėje pafrontės gyvenvietėje Komyšuvachoje gelbėtojai toliau dirbo prie buvusios mokyklos pastato. Ukrainos teigimu, kiekvieną pirmadienį jame buvo dalijama humanitarinė pagalba, kai į pastatą smogė Rusijos pajėgos.
V. Zelenskis nurodė, kad per vieną smūgį žuvo 33 žmonės, penki buvo išgelbėti, o daugiau kaip 50 gali tebebūti po nuolaužomis. Ukrainos prezidentas šį išpuolį įvardijo kaip vienas didžiausių Rusijos žudynių nuo karo pradžios.
Ataka surengta praėjus kelioms valandoms po to, kai Chersono srityje kelias dienas galiojo paliaubos. Jos leido surengti retą humanitarinę operaciją.
V. Zelenskis taip pat pranešė, kad antradienį per Rusijos smūgį į ligoninę Charkive buvo sužeista dešimtys žmonių. Ukrainos pareigūnai informavo ir apie dar keturis visoje šalyje žuvusius žmones.
V. Zelenskis, Kremlius ir Vašingtonas patvirtino, kad lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje susitiks jų derybininkai. Tai bus pirmosios visų trijų šalių derybos nuo vasario.
Antradienį Berlyne viešėjęs V. Zelenskis teigė tikintis, kad šis susitikimas padės pasirengti jo deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ukrainos vadovas sakė, jog darbas trišaliu formatu ir kiti diplomatiniai veiksmai galėtų atverti kelią aukščiausio lygio lyderių susitikimui.
V. Zelenskis ne kartą ragino susitikti su V. Putinu. Pastarasis 2022 metais pasiuntė Rusijos kariuomenę į Ukrainą, taip pradėdamas didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. V. Putinas ne kartą atsisakė tiesiogiai susitikti su Ukrainos prezidentu.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kalbėjęs greta V. Zelenskio, teigė nematantis ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi rimtai tartis dėl invazijos pabaigos. Jo teigimu, Maskva turi pagaliau įsitraukti į derybas dėl paliaubų ir vėlesnio taikos susitarimo, tačiau kol kas to nematyti.
Berlynas: Ukraina privalo dalyvauti derybose
Kyjivas ir Europos sąjungininkės nerimauja, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, neseniai su V. Putinu sudaręs susitarimą dėl dyzelino tiekimo ir kritikavęs V. Zelenskį, gali palaikyti Kremliaus poziciją.
F. Merzas pareiškė, kad jei D. Trumpas pakviestų V. Putiną į Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą Majamyje, jame turėtų dalyvauti ir V. Zelenskis. Kancleris pabrėžė, kad kalbant apie Ukrainą jos prezidentas privalo sėdėti prie derybų stalo.
Praėjusią savaitę Chersono srityje įsigaliojusios paliaubos, dėl kurių susitarti padėjo JAV pirmoji ponia Melania Trump, buvo suteikusios vilties, kad karą pavyks užbaigti derybomis.
V. Zelenskis teigė, kad Kyjivas siūlė Maskvai paliaubas pratęsti ir išplėsti, tačiau netrukus Rusija surengė mirtinus smūgius. Pasak Ukrainos prezidento, vietoj atsako į pasiūlymą buvo sulaukta naujų apšaudymų, smūgių ir žudynių.
F. Merzas sakė, kad ugnies nutraukimas Chersone galėjo tapti pavyzdžiu kitoms paliauboms, tačiau Rusija iki šiol tam atkakliai priešinasi.
Į derybas Briuselyje – Ukrainos, JAV ir Europos atstovai
F. Merzas pareiškė, kad jo žinia Rusijai yra aiški: laikas užbaigti karą. Jo vadovaujama Vokietija yra viena svarbiausių Ukrainos karinės ir finansinės paramos rėmėjų.
V. Putinas ne kartą tvirtino, kad Rusija nenori laikinų paliaubų Ukrainoje ir siekia jėga užimti likusią Rytų Ukrainos dalį.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pranešė, kad JAV derybininkai trečiadienį Briuselyje susitiks su Europos ir NATO pareigūnais. Europos Komisijos duomenimis, susitikime dalyvaus Ukrainos, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK), NATO ir Pasaulio banko atstovai.
Tuo metu Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė, kad buvo sunaikinta beveik 500 dronų, skridusių sostinės regiono link.
Šie smūgiai surengti tuo metu, kai Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pranešė, kad šį mėnesį apie 2,8 tūkst. karių iš 10 Europos šalių dalyvaus karinėse pratybose, skirtose Ukrainai paremti.
Lenkijoje kariai rinksis į pirmąsias naujų tarptautinių pajėgų pratybas. Šios pajėgos galėtų būti dislokuotos, jei būtų susitarta dėl paliaubų.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pranešė, kad jo šalis naktį užkirto kelią galimai provokacijai pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi.
