Nuovargis, netikėti svorio pokyčiai, slenkantys plaukai ar besikeičianti nuotaika dažnai priskiriami stresui, miego trūkumui arba įtemptam gyvenimo ritmui. Vis dėlto kartais tokių simptomų priežastis gali būti skydliaukės veiklos sutrikimas. Šis kakle esantis organas reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį ir kitus organizmo procesus.
Apie galimus sutrikusios skydliaukės veiklos požymius, jai reikalingas medžiagas ir tyrimus naujienų portalui tv3.lt pasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Kokie simptomai gali išduoti skydliaukės sutrikimus?
Pasak vaistininkės, skydliaukės veiklos pokyčiai neretai prasideda nepastebimai, todėl žmogus gali ilgai nesusimąstyti, kad prastesnė savijauta susijusi būtent su šiuo organu.
Tarp galimų pirmųjų požymių ji išskiria nuolatinį nuovargį, energijos trūkumą, neįprastus svorio pokyčius, didesnį jautrumą šalčiui ar karščiui ir padažnėjusį širdies plakimą. Tačiau vienas simptomas savaime dar nereiškia skydliaukės ligos, todėl iš karto nerimauti nereikėtų.
Jeigu pasikeitusi savijauta ilgą laiką nepagerėja, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Kartais priežastį padeda nustatyti paprastas kraujo tyrimas.
Žmonės įvairius signalus dažnai paaiškina stresu ar nuovargiu. Tarp jų gali būti mieguistumas, sunkesnis susikaupimas, suprastėjusi atmintis ir nuotaikų svyravimai. Taip pat gali pasireikšti neįprastas irzlumas, prastesnis miegas, gausesnis prakaitavimas ar dažnesnis širdies plakimas. Jei tokie simptomai kartojasi net pailsėjus, jų nereikėtų nuolat priskirti vien stresui.
Ar dėl skydliaukės gali padidėti kūno svoris?
Skydliaukės hormonai turi įtakos medžiagų apykaitai, todėl jų gamybos sutrikimai gali keisti ir kūno svorį. Vaistininkė paaiškino, kad per lėtai veikiant skydliaukei svoris gali šiek tiek padidėti, o pernelyg aktyviai veikiant šiam organui – mažėti net nepakeitus mitybos įpročių.
Sulėtėjusią skydliaukės veiklą kartais lydi sausa oda, slenkantys plaukai ar lūžinėjantys nagai. Vis dėlto tokie pokyčiai galimi ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, geležies trūkumo ar streso, todėl svarbu nustatyti tikrąją jų priežastį.
Vaistininkė skydliaukę palygino su organizmo darbo tempo reguliuotoja. Kai ji veikia per lėtai, žmogus gali būti nuolat pavargęs ir mieguistas, dažniau jausti šaltį, priaugti svorio, susidurti su odos sausumu ar vidurių užkietėjimu.
Skydliaukei veikiant per aktyviai, organizmas tarsi nuolat skuba: gali padažnėti širdies plakimas, drebėti rankos, varginti gausus prakaitavimas, nerimas, miego sutrikimai ar kristi svoris.
Abiem atvejais žmogus gali jaustis išsekęs, todėl vien pagal nuovargį sutrikimo nustatyti neįmanoma. Neraminančią savijautą turėtų įvertinti gydytojas.
Kokių medžiagų reikia skydliaukei?
Normaliai skydliaukės veiklai ypač svarbus jodas, iš kurio gaminami skydliaukės hormonai. Taip pat reikalingas selenas, dalyvaujantis hormonų apykaitoje ir padedantis apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Geležis ir cinkas taip pat prisideda prie normalios organizmo bei hormonų veiklos.
Tačiau papildomai vartoti šių medžiagų nereikia, jei jų organizme netrūksta. Vaistininkė įspėjo, kad maisto papildai, ypač turintys jodo, vartojami nepasitarus su gydytoju, gali sukelti šalutinį poveikį ir kelti perdozavimo riziką.
