Spalio 25 dieną Lietuvos oro uostuose prasidėsiantis 2026–2027 metų aviacijos žiemos sezonas keleiviams pasiūlys įvairių kelionių – nuo savaitgalio Prahoje ar slidinėjimo Prancūzijos Alpėse iki poilsio saulėtoje Tenerifėje. Tvarkaraštyje numatyta nauja kryptis į Ženevą, sugrįš sezoniniai skrydžiai, o į kai kurias Europos sostines bus galima skristi dažniau.
Žiemos sezoną iš Vilniaus oro uosto bus vykdomi skrydžiai 48 reguliariomis kryptimis, iš Kauno – 15, o iš Palangos – 6. Įskaičiavus reguliarius ir užsakomuosius skrydžius, bendras krypčių skaičius sieks 74.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad pavienių oro bendrovių sprendimai neapibūdina viso Lietuvos oro susisiekimo vaizdo. Anot jo, šį sezoną iš Vilniaus tiesiogiai bus pasiekiama 20 Europos sostinių, be to, dažnės skrydžiai į dalį pagrindinių Europos aviacijos centrų. Ministro teigimu, taip siekiama sudaryti patogesnes sąlygas gyventojų kelionėms, verslo ryšiams ir užsienio pasiekiamumui.
Lietuvos oro uostų laikinai vadovaujanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė atkreipia dėmesį į naują Ženevos kryptį, platesnį tiesiogiai pasiekiamų sostinių pasirinkimą ir jau pradėtus „Wizz Air“ skrydžius į Berlyną. Palyginti su praėjusia žiema, skrydžiai dažnės 15 maršrutų, todėl keliones bus galima planuoti lanksčiau – tiek vykstant į verslo susitikimus, tiek trumpam savaitgaliui.
Iš Vilniaus į Varšuvą ir Helsinkį vidutiniškai bus vykdomi keturiais skrydžiais per savaitę daugiau. Į Kopenhagą, Frankfurtą, Stokholmą ir Briuselį numatoma po vieną papildomą savaitinį skrydį. Kauno oro uoste skrydžių į Edinburgą daugės dviem per savaitę, o į Londoną, Liverpulį, Alikantę ir Stokholmą – po vieną. Iš Palangos dažnės skrydžiai į Kopenhagą.
Nauja kryptis slidinėjimo mėgėjams
Aktyvaus poilsio entuziastams svarbiausia sezono naujiena bus tiesioginis susisiekimas su Ženeva. Skrydžiai iš Vilniaus prasidės 2027 metų sausio 2 dieną ir bus vykdomi kartą per savaitę iki slidinėjimo sezono pabaigos, kovo mėnesio galo.
Ženeva yra ne tik tarptautinės diplomatijos ir verslo centras, bet ir patogi tarpinė stotelė keliaujantiems į Prancūzijos bei Šveicarijos slidinėjimo kurortus. Tarp jų – garsusis Šamoni (Chamonix), įsikūręs Monblano papėdėje.
Į žiemos tvarkaraštį sugrįš ir „Wizz Air“ skrydžiai į Grenoblį, esantį Prancūzijos Alpių prieigose. Taip pat išliks tiesioginės kryptys į Turiną Italijoje, Ciurichą Šveicarijoje ir Miuncheną Vokietijoje.
Šilumos ieškantiems keleiviams – Tenerifė ir Egipto kurortai
Žiemos kelionių pasiūloje liks ne tik snieguoti kalnai, bet ir pietų Europos bei šiltesnių kraštų kryptys.
Iš Vilniaus reguliariai bus galima skristi į Barseloną, Malagą, Maltą, Larnaką ir Dubajų. Į tvarkaraštį sugrįš reguliarūs skrydžiai į Tenerifę – didžiausią Kanarų salą, garsėjančią švelniu klimatu ir vulkaniniais kraštovaizdžiais.
Iš Kauno keleiviai galės rinktis tiesioginius skrydžius į Alikantę ir Malagą Ispanijoje bei Pafosą Kipre.
Užsakomieji skrydžiai iš Vilniaus bus organizuojami į Antaliją Turkijoje, Tenerifę Ispanijoje, taip pat į Hurgadą ir Šarm aš Šeichą Egipte. Šią žiemą į Šarm aš Šeichą bus galima skristi iš visų trijų Lietuvos oro uostų. Kauno keleiviams ši kryptis ypač aktuali, nes į jų oro uosto tvarkaraštį ji sugrįžta po sėkmingo praėjusio žiemos sezono.
Vilnius tiesiogiai susisieks su 20 Europos sostinių
Šį žiemos sezoną iš Vilniaus tiesiogiai bus pasiekiama 20 Europos sostinių – dviem daugiau nei praėjusią žiemą. Praėjusią vasarą į skrydžių žemėlapį įtrauktos Praha ir Reikjavikas jame išliks ir šaltuoju metų laiku.
Praha turėtų būti patraukli trumpoms išvykoms dėl istorinio senamiesčio ir prieš Kalėdas vykstančių mugių. Tiesioginis susisiekimas su Reikjaviku suteiks galimybę keliauti į Islandiją ir ieškoti šiaurės pašvaistės. Gruodį skrydžiai į Reikjaviką bus vykdomi dažniau – tris kartus per savaitę.
Žiemos tvarkaraštyje tęsis vasarą pradėti „Wizz Air“ skrydžiai iš Vilniaus į Gdanską. Kalėdiniu laikotarpiu „Norwegian“ taip pat skraidins iš Palangos į Bergeną. Šis maršrutas svarbus tarp Lietuvos ir Vakarų Norvegijos šventiniu laikotarpiu keliaujantiems žmonėms.
Keleiviams išliks tiesioginės jungtys su pagrindiniais Europos aviacijos centrais: Amsterdamu, Frankfurtu, Helsinkiu, Kopenhaga, Varšuva, Viena ir Ciurichu. Šie maršrutai leidžia pasiekti ne tik nurodytus miestus, bet ir toliau keliauti į daugelį Europos bei kitų pasaulio regionų. Susisiekimas su Europos sostinėmis iš viso gerėja 11 proc., o jungiamųjų skrydžių pasiūla per pagrindinius Europos aviacijos centrus auga 8 proc.
2026–2027 metų aviacijos žiemos sezonas truks iki 2027 m. kovo 27 d. Interaktyvų krypčių žemėlapį ir išsamią informaciją apie skrydžius galima rasti Lietuvos oro uostų interneto svetainėje.
