Rudenį tvarkant kiemus ir sodus susikaupia daug lapų, nupjautos žolės, piktžolių bei nugenėtų šakų. Tačiau augalinės kilmės atliekos ne visada yra nekenksmingos aplinkai – netinkamai jomis atsikračius galima pažeisti aplinkosaugos reikalavimus.
Baudos gresia žaliąsias atliekas metant į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, paliekant tam nepritaikytose vietose ar deginant nesilaikant nustatytos tvarkos. Į dažniausiai kylančius klausimus atsakė Aplinkos apsaugos departamentas.
Kur dėti žaliąsias atliekas
Žaliosios atliekos turi būti renkamos atskirai. Gyventojai jas gali kompostuoti savo sklype, mesti į specialius konteinerius, nuvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Į žaliųjų atliekų konteinerius atliekos turi būti dedamos be plastikinių ir popierinių maišelių. Juose taip pat negalima palikti pakuočių, gyvūninės kilmės atliekų, karštų pelenų, chemiškai apdorotos medienos, smėlio, žvyro ar akmenų. Be to, būtina atsižvelgti į papildomus savivaldybės reikalavimus.
Į aikšteles atvežamos atliekos turi būti be pašalinių priemaišų, įskaitant plastikinius maišelius ir kitas pakuotes. Kadangi priėmimo sąlygos bei leidžiami kiekiai gali skirtis, juos reikėtų iš anksto suderinti su aikštelės operatoriumi.
Kompostuojant atliekas savo sklype, kompostavimo vieta turi būti įrengta ne arčiau kaip 2 metrai nuo gretimo sklypo ribos. Mažesnis atstumas galimas tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Buitiniam kompostavimui netinka mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikas ir sintetinės atliekos, ligomis užkrėsti augalai, šunų bei kačių ekskrementai, sėklas subrandinusios piktžolės, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai, kritę gyvūnai, fekalijos ir nuotekų valymo dumblas.
Už ką gali būti skiriama iki 600 eurų bauda
Į mišrių atliekų konteinerius neturėtų patekti tai, kas gali būti perdirbta ar turi būti rūšiuojama, įskaitant pakuotes, žaliąsias atliekas, elektroniką ir tekstilę. Juose taip pat draudžiama mesti aplinkai galinčias pakenkti ar ją užteršti pavojingas atliekas.
Mišrių atliekų konteineriai skirti tik po rūšiavimo likusioms atliekoms. Žaliosioms atliekoms mesti į juos draudžia savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės.
Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriama nuo 30 iki 140 eurų bauda. Pažeidimą pakartojus, bauda siekia nuo 140 iki 600 eurų.
Dažniausi pažeidimai – nuo konteinerių iki pamiškių
Aplinkos apsaugos departamento atstovai dažniausiai fiksuoja tris netinkamo elgesio atvejus: žaliųjų atliekų išmetimą į mišrių atliekų konteinerius, jų palikimą neleistinose vietose ir deginimą pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus.
Lapų, žolės ar šakų negalima palikti šalia konteinerių, išversti pamiškėse, pakelėse ar kitose tam nepritaikytose teritorijose. Biologiškai suyrančios atliekos vis tiek negali būti savavališkai paliekamos gamtoje. Be to, kartu su išrautais augalais ar piktžolėmis gali išplisti invazinės rūšys ir kelti grėsmę vietinei augalijai.
Į specialius žaliųjų atliekų konteinerius taip pat negalima mesti maišeliuose esančių atliekų, pakuočių ar kitų neleistinų priemaišų. Jei savivaldybė organizuoja atskirą žaliųjų atliekų surinkimą, reikia laikytis jos nustatytos tvarkos.
Deginimas kieme leidžiamas tik išimtiniais atvejais
AAD nurodo, kad žaliąsias atliekas savo kieme galima deginti tik tada, kai nėra galimybės jų sukompostuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ar panaudoti kitu būdu.
Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalus ar jų dalis deginti draudžiama. Išimtis taikoma sumedėjusiems augalams, kai jie deginami rekreacijai skirtose ir pažymėtose laužavietėse.
Už miestų, kurortų ir kurortinių teritorijų ribų esančiuose miesteliuose bei mėgėjų sodų teritorijose galioja išimtys, leidžiančios deginti nedidelį sumedėjusių augalų dalių kiekį ir kurti rekreacinius laužus. Kaimuose bei viensėdžiuose būtina laikytis savivaldybės nustatytų sąlygų ar draudimų. Jei tokios sąlygos nenustatytos, deginimas draudžiamas, išskyrus minėtas išimtis.
Kai deginti leidžiama, vienoje ugniavietėje vienu metu galima sudeginti ne daugiau kaip 1 m³ sausų, surinktų sumedėjusių augalų dalių – šakų ar stiebų. Laužą būtina nuolat prižiūrėti, neleisti intensyviems dūmams sklisti į gyvenamąsias teritorijas, o baigus deginti ugniavietę visiškai užgesinti.
Atliekas draudžiama deginti arčiau kaip 50 metrų nuo miško, išskyrus rekreacijai įrengtas laužavietes. Kartu negalima deginti kitų atliekų, o seniau nei prieš savaitę sukrautas krūvas prieš deginant būtina perkrauti. Visais atvejais privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų.
Už augalinių atliekų deginimą nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų gyventojams gresia nuo 30 iki 230 eurų bauda. Taip pat gali būti apskaičiuota aplinkai padaryta žala.
Už atliekas gamtoje bauda priklauso nuo kiekio ir vietos
Žaliąsias ar kitas atliekas išmetus miške, laukuose, pakelėje ar kitoje aplinkoje, tai vertinama kaip aplinkos užteršimas atliekomis. Skiriamos nuobaudos dydis priklauso nuo pašalintų atliekų kiekio ir vietos, kurioje jos paliktos.
Jeigu išmetama mažiau kaip 100 kubinių decimetrų nepavojingų atliekų, išskyrus padangas, gresia įspėjimas arba 30–90 eurų bauda. Toks pats pažeidimas saugomoje, rekreacinėje ar specialiosios apsaugos zonoje, pavyzdžiui, parke, draustinyje, vandenvietėje, pakelėje ar geležinkelių apsaugos ruože, užtraukia 60–140 eurų baudą.
Kai išmestų nepavojingų atliekų, išskyrus padangas, kiekis siekia 100 kubinių decimetrų ar daugiau, bauda svyruoja nuo 100 iki 300 eurų. Jei toks kiekis pašalinamas pirmiau nurodytose saugomose ar specialiosiose teritorijose, bauda didėja iki 300–850 eurų.
