Ar žinote, kiek iš tikrųjų judate, kaip miegate ir koks yra įprastas jūsų pulsas? Kardiologė primena, kad širdies sveikatai svarbūs kasdieniai įpročiai, o savijautos pokyčius gali padėti stebėti ir išmaniosios technologijos. Ypač svarbus vaidmuo tenka artimiesiems, galintiems paskatinti vyresnius žmones daugiau judėti ir domėtis savo sveikata.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja kardiologė Eglė Brazdžiūnienė teigia, kad širdies būklei didelę įtaką daro kasdieniai pasirinkimai. Žmonėms, kurie iki šiol savo širdies sveikatai skyrė mažai dėmesio, ji rekomenduoja pradėti nuo dviejų sričių – peržiūrėti mitybą ir padidinti fizinį aktyvumą.
Vertėtų mažinti druskos, pridėtinio cukraus ir perdirbtos mėsos kiekį, o dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius augalus bei viso grūdo produktus. Taip pat svarbu atrasti daugiau progų pajudėti.
Vienas paprasčiausių būdų pradėti – kasdien bent 30 minučių skirti spartesniam ėjimui. Tam nereikia specialios įrangos, o tokį aktyvumą nesunku įtraukti į dienotvarkę. Pasak kardiologės, tai yra vienas veiksmingiausių būdų stiprinti širdį.
Miegui svarbiausia – pastovus režimas
Širdies sveikatai reikšmingas ir kokybiškas poilsis. Miego metu organizmas atsigauna, reguliuojami hormoniniai procesai, slopsta nervų sistemos aktyvumas, todėl mažėja širdžiai tenkantis krūvis.
Nuolatinis miego trūkumas siejamas su didesne arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, infarkto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą, taip pat stengtis panašiu metu eiti miegoti ir keltis.
Miego kokybei gali padėti reguliarus dienos režimas, pakankamas fizinis aktyvumas, trumpesnis naudojimasis ekranais prieš miegą ir mažesnis kofeino kiekis vakare.
Išmanieji laikrodžiai gali apytiksliai parodyti, kiek laiko žmogus miegojo, kada užmigo ir pabudo bei kiek kartų naktį prabudo. Svarbiausia vertinti ne vieną matavimą, o ilgesnio laikotarpio tendencijas: ar miegui nuolat skiriama per mažai laiko, ar smarkiai keičiasi užmigimo ir atsikėlimo valandos.
Tokie įrenginiai taip pat pateikia apytikslę lengvojo, giliojo ir greitų akių judesių, arba REM, miego trukmę. Šiuos duomenis verta lyginti su savo savijauta – ar ryte jaučiatės pailsėję, ar dieną netrūksta energijos.
Vertinant miego įpročius, naudinga savęs paklausti, kada išgeriamas paskutinis kavos puodelis, kiek laiko vakare praleidžiama prie ekranų ir ar dieną randama laiko fiziniam aktyvumui.
Reikšmingiausia gali būti ne norma, o pokytis
Stebint pulsą, verta atkreipti dėmesį į jo pokyčius ramybės metu, fizinio aktyvumo metu ir atsigaunant po krūvio. Svarbu žinoti ne tik bendras rekomenduojamas ribas, bet ir tai, kokie rodikliai įprasti konkrečiam žmogui.
Lėtesnis ar greitesnis pulsas ne visada reiškia ligą. Vis dėlto nuolatiniai nukrypimai nuo žmogui įprastų rodiklių gali būti priežastis pasitikrinti sveikatą. Kartais daugiau informacijos suteikia ne pats skaičius, o pastebimas jo pasikeitimas, palyginti su ankstesniais matavimais.
Gydytoja pataria nesureikšminti vienkartinių rezultatų ir nelyginti jų su kitų žmonių rodmenimis. Pulsą gali veikti miego trūkumas, stresas, vartojami vaistai, kofeinas ir fizinis krūvis, todėl svarbu atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis matavimas atliktas.
Išmaniojo laikrodžio kaupiama istorija leidžia palyginti pulsą skirtingomis dienomis ar atliekant panašią veiklą. „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė nurodo, kad ilgesnį laiką kaupiami duomenys padeda aiškiau suprasti, kas konkrečiam žmogui yra įprasta.
Pavyzdžiui, galima palyginti pulso rodmenis per panašios trukmės pasivaikščiojimus arba ramybės metu skirtingomis dienomis. Pastebėjus pokytį, verta pasižymėti, kaip tą dieną jautėtės, ar gerai miegojote ir ar patyrėte daugiau įtampos. Toks kontekstas prireikus palengvina pokalbį su gydytoju.
Duomenis gydytojui verta paruošti iš anksto
Širdies permušimai ar stipresnis plakimas ne visada pasireiškia būtent gydytojo konsultacijos metu. Todėl reikėtų kasdien stebėti savijautą ir užsirašyti, kada bei kokiomis aplinkybėmis atsiranda šie pojūčiai.
Kai kurie išmanieji laikrodžiai gali ne tik matuoti pulsą, bet ir užregistruoti vienos derivacijos elektrokardiogramą (EKG). Simptomų metu užfiksuoti pulso pokyčiai ar EKG įrašai gydytojui gali suteikti papildomos informacijos ir padėti tiksliau įvertinti nusiskundimus.
Ruošiantis vizitui pravartu pasižymėti, kada laikrodis įspėjo apie galimus ritmo sutrikimus, kokie simptomai tuo metu pasireiškė, kiek jie truko ir ar galėjo būti susiję su fiziniu krūviu, stresu ar kitais veiksniais.
Informaciją rekomenduojama atrinkti dar prieš konsultaciją. Galima išsaugoti konkrečių epizodų ekrano kopijas su data ir laiku. Jei laikrodis turi EKG funkciją, o programėlė leidžia eksportuoti įrašą, jį galima parodyti telefone arba atsispausdinti.
Vis dėlto šie duomenys yra tik pagalbiniai. Diagnozei nustatyti ir gydymui parinkti juos būtina vertinti kartu su simptomais, ligos istorija ir tyrimų rezultatais.
Kaip prie sveikesnių įpročių gali prisidėti artimieji?
Vaikai ir anūkai gali padėti vyresniems šeimos nariams rūpintis sveikata bei išlaikyti kasdienį aktyvumą. Jie gali paskatinti naudotis aktyvumo priminimais, stebėti pažangą ir kartu siekti judėjimo tikslų.
Pradėti galima nuo paprastų dalykų: kartu vaikščioti, susitarti reguliariai pasivaikščioti, pėsčiomis nueiti į parduotuvę ar aplankyti draugus. Artimieji taip pat gali parodyti, kur laikrodyje ar programėlėje rasti žingsnių skaičių, miego duomenis ir aktyvumo priminimų nustatymus.
Svarbu ne viską atlikti už vyresnį žmogų, o leisti jam pačiam išbandyti paaiškintas funkcijas. Iš pradžių pakanka parodyti kelias aktualiausias galimybes, o po kelių dienų pasiteirauti, kas buvo aišku ir ką reikėtų paaiškinti dar kartą.
