Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradėjo keisti darbo apmokėjimo sistemą. Nors jos darbuotojų atlyginimai yra vieni didžiausių tarp šalies gydymo įstaigų, ligoninė siekia pertvarkyti jų apskaičiavimo principus, kad finansinė veikla taptų tvaresnė.
KUL – vienintelė Lietuvos universitetinė ir respublikinė ligoninė, kurioje iki šiol išlikę aukšti pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai.
Atlyginimo dydžio keisti neketinama
Ligoninės vadovybė su darbuotojais aptaria siūlymą keisti ne sutartyse nustatytą darbo užmokesčio dydį, o jo struktūrą ir apskaičiavimo tvarką.
Pagal siūlomą modelį atlyginimą sudarytų dvi dalys: pastovioji, apskaičiuojama pagal nustatytą bazinį koeficientą, ir fiksuota kintamoji dalis. Konkreti pastarosios suma neterminuotam laikui būtų įrašyta į darbuotojo darbo sutartį.
Tokiu būdu būtų išlaikytas dabartinis atlyginimo dydis, tačiau sukurta aiškesnė ir vienodesnė sistema, atitinkanti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatas.
Išskirtinę sistemą lėmė 2023 metų reorganizacija
Kitose panašaus lygmens ligoninėse darbo apmokėjimo sistemos jau pertvarkytos: baziniai koeficientai suvienodinti pagal darbuotojų profesines grupes ir suderinti su šakos kolektyvine sutartimi.
KUL iki šiol liko vienintelė šio lygmens įstaiga, kurioje darbo sutartyse išsaugoti aukšti koeficientai. Dėl to didėjant minimaliajai mėnesinei algai ligoninės darbo užmokesčio sąnaudos auga sparčiau, nei didėja papildomas finansavimas.
Tokias aplinkybes nulėmė 2023 metais įvykdyta trijų ligoninių reorganizacija. Įsteigta KUL turėjo perimti darbuotojus ir išsaugoti visas iki reorganizacijos galiojusias jų darbo apmokėjimo sąlygas. Jas keisti ribojo dalininkų patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir darbo teisės aktai.
Dėl šių priežasčių KUL iki šiol negalėjo darbo apmokėjimo sistemos pertvarkyti taip, kaip tai buvo padaryta kitose panašaus lygmens gydymo įstaigose.
Deficitas mažėjo, tačiau ligoninė vis dar dirba nuostolingai
KUL veiklą pradėjo 2023 m. sausio 2 d., sujungus Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.
Valstybės inicijuota reforma sukūrė trečiąją Lietuvos universiteto ligoninę ir sudarė galimybes plėsti sveikatos priežiūros paslaugas Vakarų Lietuvoje. Tačiau reorganizacijos išlaidų finansavimo klausimas liko neišspręstas.
KUL skaičiavimais, 2023–2025 metais reorganizacijos finansinis poveikis sudarė apie 40 mln. eurų. Maždaug 28 mln. eurų teko papildomoms darbo užmokesčio išlaidoms, susijusioms su perimtų sąlygų suvienodinimu, o 11,6 mln. eurų investuota į infrastruktūrą, paslaugų kokybę ir plėtrą.
Pasak A. Šimaičio, nepaisant šios naštos, ligoninės rezultatai gerėjo: 2023 metais finansinis deficitas siekė 12,5 mln. eurų, 2024 metais sumažėjo iki 5,4 mln. eurų, o 2025 metais – iki 3,9 mln. eurų.
Per pastaruosius trejus metus KUL atlyginimai dėl aukštų koeficientų ir kasmet didėjusios MMA kilo sparčiau nei kitose šalies gydymo įstaigose. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pagal mokamus atlyginimus KUL pirmauja tarp Lietuvos gydymo įstaigų visose darbuotojų kategorijose.
Šiuo metu darbo užmokesčiui skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų. Finansiškai tvariu laikomas 72–73 proc. rodiklis. Toks skirtumas mažina galimybes subalansuoti pajamas ir sąnaudas, investuoti į infrastruktūrą bei užtikrinti ilgalaikį finansinį stabilumą. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios ligoninės finansinis rezultatas neigiamas jau ketvirtus metus iš eilės.
KUL vertinimu, nepakeitus dabartinio modelio ir įgyvendinus numatomus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties reikalavimus, iki 2027 metų pabaigos deficitas galėtų papildomai padidėti 11–15 mln. eurų. Tai keltų riziką laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus ir nepertraukiamai teikti kokybiškas paslaugas.
Pokyčiai aptariami su darbuotojais
KUL vadovybė pripažįsta, kad darbo apmokėjimo pertvarka darbuotojams kelia nerimo ir klausimų. Todėl kasdien rengiami susitikimai su klinikų, skyrių, administracijos tarnybų komandomis ir atskiromis profesinėmis grupėmis.
Susitikimuose pristatomas siūlomas modelis, aiškinamos jo priežastys, atsakoma į klausimus ir išklausomi darbuotojų pasiūlymai. Taip pat tariamasi su profesinių sąjungų atstovais.
Darbuotojai klausimus gali pateikti raštu. Ligoninė parengė dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų atmintinę, kuri nuolat papildoma informacija apie sistemos principus, atlyginimo apskaičiavimą ir taikomas garantijas.
A. Šimaitis teigia, kad vadovybės tikslas – rasti sprendimus, kurie leistų išsaugoti darbuotojų atlyginimus ir kartu užtikrintų ligoninės ateitį.
Finansinės pagalbos klausimas keliamas valstybės mastu
Nuo 2026 metų pradžios KUL finansinę padėtį aptaria su dalininkais – Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetu. Jie informuoti apie įgyvendinamas finansinio stabilizavimo priemones, planuojamus darbo apmokėjimo sistemos pakeitimus ir dialogą su darbuotojais.
Ligoninės vadovybė taip pat palaiko ryšį su Sveikatos apsaugos ministerijos, Vyriausybės ir Seimo atstovais.
Valstybės lygmeniu siekiama išspręsti 2023–2025 metais vykdytos reorganizacijos išlaidų kompensavimo klausimą ir užtikrinti apmokėjimą už visas faktiškai suteiktas viršsutartines sveikatos priežiūros paslaugas.
KUL taip pat įgyvendina finansinio tvarumo planą, kuriuo siekiama mažinti deficitą ir subalansuoti įstaigos veiklą.
Siekiama apsaugoti ir darbuotojų, ir pacientų interesus
Darbo apmokėjimo sistemos pertvarka yra viena iš priemonių, kuria KUL siekia išlaikyti darbuotojus, užtikrinti ilgalaikį finansinį stabilumą ir toliau plėsti sveikatos priežiūros paslaugas.
KUL generalinis direktorius A. Šimaitis pabrėžia, kad ligoninei svarbūs atsakingi sprendimai, atviras dialogas ir susitelkimas. Pasak jo, finansinės padėties gerinimas yra bendras ligoninės ir jos dalininkų tikslas.
Vadovybė teigia sieksianti išsaugoti darbuotojų interesus ir užtikrinti pacientams kokybiškas bei prieinamas paslaugas. KUL prioritetais įvardija stiprią ligoninę, saugius pacientus ir darbuotojus, pasitikinčius savo ateitimi.
