Nors šaltuoju sezonu žmonės vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, o tai sudaro palankesnes sąlygas gripui ir kitoms infekcijoms plisti, bendras sergamumas šiomis ligomis per savaitę šiek tiek sumažėjo. Vis dėlto COVID-19 Lietuvoje nusinešė dviejų moterų gyvybes.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. ELTA / Julius Kalinskas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, spalio 26–2 d., 44-ąją metų savaitę, bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 496,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Savaite anksčiau šis rodiklis buvo 542,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Daugiausia susirgimų užfiksuota Vilniaus apskrityje – 615,16 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas registruotas Telšių apskrityje.
COVID-19 pražudė dvi moteris
Praėjusią savaitę dėl COVID-19 į ligonines buvo paguldyta 19 žmonių. Vienam pacientui prireikė intensyviosios terapijos. Tarp hospitalizuotų asmenų buvo trys jaunesni nei 2 metų amžiaus pacientai.
Dėl gripo į gydymo įstaigas pateko 7 žmonės, iš jų vienas buvo jaunesnis nei 2 metų.
Per savaitę užregistruotos dvi mirtys nuo COVID-19. Spalio 26-ąją mirė Kauno miesto gyventoja, priklausiusi 60–69 metų amžiaus grupei. Spalio 30-ąją virusas nusinešė ir Jurbarko rajono gyventojos, priklausiusios 80–89 metų amžiaus grupei, gyvybę.
Specialistai primena pagrindines apsaugos priemones
NVSC specialistai, siekdami sumažinti užsikrėtimo gripu, COVID-19 ir ŪVKTI riziką, rekomenduoja laikytis pagrindinių higienos taisyklių. Kosint ar čiaudint reikėtų nosį ir burną užsidengti vienkartine nosinaite, skepetaite arba sulenkta alkūne.
Rankas būtina reguliariai plauti muilu ir vandeniu arba dezinfekuoti, ypač po kosėjimo ar čiaudėjimo. Nešvariomis rankomis nereikėtų liesti akių, nosies ir burnos. Taip pat patariama patalpas dažnai valyti drėgnuoju būdu ir vėdinti.
Atsiradus simptomams, panašiems į gripo ar COVID-19 požymius – karščiavimui, kosuliui, gerklės, galvos ar sąnarių skausmams – reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Tai ypač svarbu vyresniems nei 65 metų žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.
