Vilniaus rajone aptikta viena didžiausių narkotikų laboratorijų Baltijos šalyse. Joje rasti dideli sintetinės kilmės narkotikų kiekiai, o dėl veiklos sulaikyti keturi įtariamieji. Tai kelia klausimą, kiek panašių nelegalių gamyklų dar gali veikti Lietuvoje ir kuo mūsų šalis patraukli tarptautinėms nusikalstamoms grupuotėms.
Šiuos klausimus „Žinių radijo“ laidoje aptarė Europos kibernetinių nusikaltimų centro vadovas Edvardas Šileris ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Arūnas Maskoliūnas.
Vienas didžiausių fabrikų pastaruoju metu
A. Maskoliūno teigimu, pastaruoju metu tai yra didžiausias Lietuvoje sulaikytas narkotikų fabrikas, nors skirtumas nuo kitų panašių atvejų nėra didelis. Jo vertinimu, svarbiausia ne vien laboratorijos mastas, bet ir tai, kad organizuotas nusikalstamumas nesitraukia – grupuotės visoje Europoje ieško vietų, kur galėtų vykdyti veiklą ir uždirbti.
Šis atvejis išsiskiria tuo, kad laboratoriją Lietuvoje įkūrė ne mūsų šalies piliečiai. Jos veiklą inicijavo Nyderlandų pilietis. Tai leidžia manyti, kad pagaminti narkotikai galėjo būti skirti platinimui kitose Europos valstybėse.
Nors laboratorijoje aptiktas kiekis buvo labai didelis, A. Maskoliūnas pabrėžė, kad tokia gamyba neatsiranda be paklausos. Vis dėlto, kiek narkotikų būtų likę Lietuvoje, pareigūnai nespekuliuoja, nes iki sulaikymo niekas nebuvo išplatinta.
Šengeno erdvė palengvina veiklos organizavimą
Pasak A. Maskoliūno, Lietuva užsienio nusikaltėliams galėjo pasirodyti tinkama vieta išbandyti tokį veiklos modelį. Ar šalis iš tiesų patogi organizuotam nusikalstamumui, priklauso nuo teisėsaugos gebėjimo kontroliuoti kriminogeninę situaciją ir pastebėti į Lietuvą atvykstančius žmones, galinčius kelti riziką. Pareigūnas šį atvejį vertino ir kaip proaktyvios veiklos rezultatą.
Keturi sulaikyti asmenys buvo susiję su laboratorijos organizavimu ir jos atidarymu. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad visi galimi veiklos dalyviai apsiribojo šiuo ratu. Vėliau į gamybą, platinimą galėjo būti įtrauktos organizuotos grupės ar net tarptautinės nusikalstamos organizacijos.
Šis atvejis, anot A. Maskoliūno, rodo dvi aplinkybes: tokio lygio laboratoriją gali pradėti nedidelis žmonių skaičius, tačiau Lietuvos policija geba nustatyti ir tokias Lietuvoje veikiančias grupes. Prokurorai yra nurodę, kad du įtariamieji sulaikyti ilgesniam laikui, o dėl kitų dviejų sprendimas dėl suėmimo, kaip suprantama, nebuvo priimtas.
E. Šileris priminė, kad Europoje ilgą laiką viena pelningiausių organizuoto nusikalstamumo sričių buvo narkotikų prekyba. Greta jos svarbų vaidmenį užima tarptautinė migracija ir įvairios sukčiavimo formos – internetinės, elektroninės bei telefoninės.
Eksperto vertinimu, laboratorija Lietuvoje galėjo būti įkurta ir dėl to, kad šalis priklauso Šengeno erdvei. Joje pagamintą produkciją galima gabenti į kitas Europos valstybes, nes tarp Šengeno šalių nėra įprastos pasienio kontrolės.
E. Šileris pabrėžė, kad laboratorijos išaiškinimas dar gamybos pradžioje rodo gerus Lietuvos kriminalinės žvalgybos rezultatus. Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, turinčių tokį specifinį teisėsaugos įrankį, ir, jo teigimu, mūsų šalis geba juo veiksmingai naudotis.
Internetinis sukčiavimas pasaulyje tapo epideminio masto reiškiniu ir pagal pelningumą konkuruoja su narkotikų verslu, tačiau narkotikai savo pozicijų neužleidžia. Organizuotą nusikalstamumą, pasak E. Šilerio, pirmiausia vienija pelnas: esant rinkai, atsiranda ir pasiūla.
Mažas įtariamųjų skaičius taip pat nėra netikėtas. Nusikaltėliai paprastai stengiasi įtraukti tik tiek žmonių, kiek būtina gamybai pradėti. Kuo daugiau dalyvių, tuo didesnė rizika būti atskleistiems ir tuo daugiau žmonių turėtų dalytis pelną.
Tokiai veiklai reikia gebėjimo vienoje vietoje sutelkti įvairius komponentus, cheminių žinių ir rinkos, kurioje produkciją būtų galima parduoti didmena. E. Šilerio teigimu, laboratorijoje pagaminti narkotikai nebuvo skirti mažmeninei prekybai – jų kiekis rodo, kad produkcija buvo orientuota ne tik į Lietuvą, bet ir į Europos rinką.
Sintetinių narkotikų Europos rinkai daugiausia pagaminama Nyderlanduose ir Belgijoje. Todėl tai, kad vienas iš laboratorijos organizatorių yra vienos šių valstybių pilietis, gali rodyti bandymą rasti naujas veiklos vietas ar priartėti prie regionų, kuriuose produkciją ketinta parduoti, pavyzdžiui, Čekijos ar kitų šalių.
Tikslaus skaičiaus pareigūnai įvardyti negali
Iki šiol nėra aišku, kiek panašių laboratorijų gali veikti Lietuvoje ar Europoje. E. Šileris pabrėžė, kad būtina atskirti informaciją, pagrįstus įtarimus ir įrodytus faktus. Net jei teisėsauga gauna duomenų apie galimą nusikalstamą veiklą, dar reikia nustatyti konkrečią vietą ir surinkti pakankamai įrodymų.
Policija nevykdo totalinio sekimo. Tyrimai pradedami gavus tam tikrų indikacijų, o įrodymų rinkimas ir veiklos fiksavimas paprastai trunka ne vieną dieną ar savaitę.
Tai nėra situacija, kai pareigūnai vietoje pamato pažeidimą ir iškart sulaiko įtariamuosius. Tokie tyrimai yra tikslingi ir reikalauja nuoseklaus pasirengimo bei dokumentavimo, todėl jų trukmė gali būti gerokai ilgesnė.
