Padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai nesukelia aiškiai pastebimų simptomų, todėl žmogus gali nė neįtarti, kad jo širdies ir kraujagyslių sveikatai gresia pavojus. Nors ši problema neretai siejama su vyresniu amžiumi ar antsvoriu, padidėjęs cholesterolis gali būti nustatomas ir liekniems, sveikai gyvenantiems žmonėms.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kas gali lemti blogojo cholesterolio augimą ir kodėl vertinant širdies bei kraujagyslių ligų tikimybę nepakanka žinoti bendrojo cholesterolio rodiklio.
Rodiklius veikia ne tik tai, kas lėkštėje
Vienas svarbiausių kasdienių veiksnių, pasak vaistininkės, yra fizinio aktyvumo stoka. Sėslus gyvenimo būdas gali didinti blogojo cholesterolio kiekį ir kartu mažinti gerojo cholesterolio, padedančio pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių, rodiklį.
Prie nepalankių rezultatų taip pat gali prisidėti rūkymas ir alkoholio vartojimas. Įtakos turi ir ilgalaikis stresas. Jis gali veikti lipidų apykaitą tiesiogiai, o netiesiogiai – skatinti persivalgymą, prastą miegą ir kitus nesveikus įpročius. Be to, padidėjęs streso hormonų kiekis gali neigiamai paveikti lipidų apykaitą.
Miego trūkumas ir ligos taip pat didina riziką
Nepakankamas arba nekokybiškas miegas siejamas ne tik su blogesne savijauta, bet ir su nepalankiais cholesterolio rodikliais bei didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Cholesterolio kiekiui įtakos gali turėti antsvoris ir nutukimas. Riziką taip pat didina lėtinės ligos, tarp jų – antrojo tipo cukrinis diabetas, ypač kai jis nėra tinkamai kontroliuojamas.
Tačiau ne visus veiksnius galima pakeisti gyvenimo būdu. Cholesterolio rodiklius gali lemti genetinis polinkis, amžius ir hormoniniai pokyčiai. Todėl padidėjęs cholesterolis gali būti nustatomas ir lieknam, sveikai gyvenančiam žmogui, ypač jei tokių problemų turėjo tėvai ar seneliai.
Dėl šios priežasties profilaktiniai tyrimai svarbūs net tada, kai žmogus jaučiasi gerai ir laikosi sveikos gyvensenos. Gera savijauta savaime nereiškia, kad cholesterolio kiekis yra normalus.
Bendrojo cholesterolio norma dar negarantuoja mažos rizikos
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos neįmanoma tiksliai įvertinti remiantis vien bendruoju cholesteroliu. Reikėtų atsižvelgti į visą lipidų profilį, kitus kraujo tyrimus ir individualią sveikatos būklę.
Vertinant riziką svarbūs kraujospūdis, mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas, antrojo tipo cukrinis diabetas, gliukozės apykaitos sutrikimai, antsvoris bei fizinio aktyvumo lygis. Dėmesio reikia ir pilviniam nutukimui, kuris gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Taip pat svarbus amžius ir šeimos sveikatos istorija. Jei artimieji turėjo padidėjusį cholesterolį arba anksti susirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, apie tai reikėtų informuoti sveikatos priežiūros specialistą, nes tokia šeiminė anamnezė gali reikšti didesnę panašių problemų tikimybę.
Rūpinantis širdies ir kraujagyslių sveikata verta neapsiriboti vienu tyrimo skaičiumi. Reguliarus rodiklių tikrinimas, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas gali padėti mažinti riziką, o tyrimų rezultatus reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrą sveikatos būklę.
