Kalbant apie ilgesnį gyvenimą ir sveiką gyvenseną, vis dažniau minimas VO₂ max rodiklis. Jis parodo, kaip efektyviai organizmas naudoja deguonį, ir gali suteikti užuominų apie biologinį amžių bei galimą gyvenimo trukmę.
Nesvarbu, ar jums apie 40 metų ir norite sumažinti lėtinių ligų riziką, ar esate perkopę 60 metų bei siekiate išsaugoti jėgą, judrumą ir gerą protinę būklę – VO₂ max gali padėti įvertinti organizmo būklę, rašoma preamblehealth.com.
Ką iš tiesų vertina ilgaamžiškumo tyrimai?
Ilgaamžiškumo tyrimai apima įvairius diagnostinius testus, padedančius nustatyti, kaip organizmas sensta biologiniu požiūriu, o ne vien pagal kalendorinį amžių. Jais vertinami su ligų rizika, energijos apykaita, organų veikla ir ląstelių efektyvumu susiję rodikliai.
Tokie vertinimai gali apimti hormonų, uždegimo žymenų, širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, kūno sudėties bei medžiagų apykaitos tyrimus.
Į šį vertinimą vis dažniau įtraukiamas ir VO₂ max. Jis padeda suprasti ne tik žmogaus ištvermę, bet ir širdies bei plaučių darbą fizinio krūvio metu.
Paprastai tariant, VO₂ max nurodo, kiek deguonies organizmas pajėgia panaudoti intensyvios veiklos metu. Aukštesnis rodiklis reiškia efektyvesnį širdies, plaučių ir mitochondrijų – ląstelių energijos „gamyklų“ – darbą.
Žemas VO₂ max siejamas su didesne širdies ligų, silpnumo ir ankstyvos mirties rizika, net jei žmogus išoriškai atrodo sveikas.
Kodėl VO₂ max siejamas su gyvenimo trukme?
VO₂ max nėra vien sportininkų rezultatų matas. Tai rodiklis, atspindintis, kaip efektyviai organizmas fizinio krūvio ir streso metu aprūpina raumenis bei organus deguonimi. Dėl to jis susijęs ir su širdies bei kraujagyslių sistemos senėjimu.
Tyrimai rodo, kad žmonės, patekę į aukščiausią VO₂ max grupę – maždaug 20 proc. geriausius rezultatus pasiekusių asmenų – gyvena ilgiau ir rečiau susiduria su širdies ligomis nei tie, kurių rodiklis žemas.
Didesnis VO₂ max taip pat siejamas su mažesne kognityvinių sutrikimų ir demencijos rizika, nes tinkamam smegenų darbui būtinas pakankamas deguonies kiekis.
Tuo metu žemas rodiklis dažnai nustatomas kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu, atsparumu insulinui, sutrikusia mitochondrijų veikla ir lėtiniu uždegimu. Šie veiksniai gali paspartinti biologinį senėjimą.
Kaip VO₂ max papildomas kitais rodikliais?
VO₂ max suteikia daugiau informacijos, kai vertinamas kartu su medžiagų apykaitos, hormonų ir uždegimo rodikliais.
- Medžiagų apykaitos greitis ramybės būsenoje ir kvėpavimo koeficientas parodo, kiek kalorijų sudeginama nejudant bei kokį energijos šaltinį organizmas tuo metu naudoja.
- Biocheminiai žymenys, tarp jų insulinas, kortizolis ir CRP, padeda įvertinti uždegimą bei širdies ligų riziką.
- DEXA kūno sudėties tyrimas leidžia nustatyti riebalų, raumenų ir kaulų santykį. Didesnė raumenų masė dažnai susijusi su geresniu VO₂ max.
- Funkciniai testai parodo jėgos ir judrumo lygį – šie gebėjimai taip pat svarbūs senstant.
Ne kiekvienas „fitneso amžiaus“ testas parodo tą patį
VO₂ max kartais painiojamas su paprastais fizinio pasirengimo testais arba išmaniųjų įrenginių pateikiamais apytiksliais „fitneso amžiaus“ skaičiavimais. Tačiau klinikinis tyrimas yra gerokai tikslesnis.
Jo metu speciali įranga realiu laiku registruoja deguonies ir anglies dioksido apykaitą atliekant fizinį krūvį.
Toks testas leidžia tiksliai nustatyti širdies ritmo zonas, ištvermės ribas ir maksimalų pajėgumą. Dėl to VO₂ max laikomas „auksiniu standartu“, vertinant fizinę būklę ir ilgaamžiškumą.
Rodiklį galima pagerinti
VO₂ max nėra nekintamas skaičius. Jį galima didinti tikslingai sportuojant ir skiriant pakankamai dėmesio poilsiui.
- vidutinio intensyvumo aerobinės treniruotės, vadinamoji 2 zona, gerina mitochondrijų darbą;
- intervalinės treniruotės padeda didinti ištvermę;
- jėgos ir mobilumo pratimai stiprina bendrą fizinę būklę;
- ne mažiau svarbūs yra kokybiškas miegas ir streso valdymas.
Taigi ilgaamžiškumas nėra vien iš anksto nulemtas dalykas – fizinę būklę ir su ja siejamą VO₂ max galima aktyviai gerinti.
