Žmogus gauna tyrimų atsakymus, kuriuose reikšmingų pakitimų nenustatyta, tačiau vis tiek jaučiasi prastai. Tuomet kyla natūralus klausimas: jei rezultatai geri, kodėl simptomai nesitraukia ir kokių veiksmų imtis toliau?
Tokioje situacijoje dažnas ima ieškoti dar vieno tyrimo ar specialisto. Vis dėlto „Vilnelės klinikų“ šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius pastebi, kad konsultacijų ir tyrimų gali daugėti, o tikroji negalavimų priežastis taip ir lieka neaiški.
Gydytojo teigimu, kartais vertingiau ne skubėti atlikti naują tyrimą, o iš naujo kartu įvertinti simptomus, ankstesnius rezultatus ir sudaryti tolesnį veiksmų planą.
Kai diagnozės tenka ieškoti ilgiau
Jeigu savijauta ilgai nepagerėja, prof. V. Kasiulevičius rekomenduoja dar kartą kreiptis į šeimos ar vidaus ligų gydytoją. Reikėtų aptarti, kaip simptomai keitėsi, ką parodė iki šiol atlikti tyrimai ir kokios dar galėtų būti negalavimų priežastys. Net ir neturint aiškios diagnozės pacientui svarbu žinoti, kaip bus tęsiamas ištyrimas.
Nuovargį, pilvo ar nugaros skausmą, kosulį gali sukelti skirtingos priežastys. Vienos jų nustatomos greitai, kitoms išsiaiškinti reikia daugiau laiko. Kartais prireikia papildomų tyrimų, o kartais svarbiausia stebėti simptomų raidą. Profesorius pabrėžia, kad kiekvienas tyrimas turi konkrečią paskirtį ir ribotas galimybes. Normalus rezultatas gali sumažinti kai kurių ligų tikimybę, tačiau nepaaiškina visų galimų blogos savijautos priežasčių.
Prof. V. Kasiulevičiaus teigimu, diagnostikoje svarbi ir laiko suteikiama informacija. Simptomams silpnėjant ir pamažu išnykstant, gydytojas gali pasirinkti vieną taktiką. Tačiau jei negalavimai užsitęsia, stiprėja arba atsiranda naujų simptomų, paciento būklę būtina įvertinti iš naujo, net jei pirmieji tyrimai buvo geri.
Tyrimai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į simptomus, apžiūros duomenis ir įtariamas ligas. Atliekant juos be aiškaus tikslo, didėja tikimybė aptikti atsitiktinių pakitimų, kurie gali būti nesusiję su paciento savijauta. Tada tenka aiškintis jų reikšmę ir skirti papildomų tyrimų, o pagrindinė problema lieka neišspręsta.
Ką daryti, jei konsultacijų jau buvo kelios?
Jei žmogus lankėsi pas ne vieną specialistą, tačiau atsakymo vis dar nėra, prieš pradedant naują diagnostikos etapą prof. V. Kasiulevičius siūlo sustoti ir kartu su gydytoju peržvelgti visą iki šiol nueitą kelią.
Į konsultaciją verta atsinešti atliktų tyrimų rezultatus, specialistų išvadas ir vartojamų vaistų sąrašą. Taip pat svarbu prisiminti, kada prasidėjo simptomai, kaip jie keitėsi ir kas juos sustiprina arba palengvina.
Peržiūrėjęs šią informaciją gydytojas gali palyginti skirtingu metu atliktus tyrimus, įvertinti simptomų pokyčius, galimą vaistų poveikį ir kitas sveikatos problemas. Taip kartais išryškėja anksčiau nepastebėtos sąsajos ir tampa aiškiau, kokių papildomų tyrimų ar konsultacijų dar reikia.
Profesorius pabrėžia, kad ligos priežasties reikėtų ieškoti nuosekliai, suprantant, kodėl skiriamas konkretus tyrimas, ką jo rezultatai gali parodyti ir kaip jie paveiktų tolesnį gydymą.
Trys klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
Po konsultacijos pacientui svarbu suprasti, kas apie jo negalavimus jau žinoma ir kokie numatomi tolesni žingsniai. Net jei diagnozė dar nenustatyta, verta paklausti:
- kokios priežastys šiuo metu labiausiai tikėtinos;
- kokius tyrimus ar kitus veiksmus reikėtų atlikti;
- kada būtina kreiptis pakartotinai.
Taip pat reikėtų išsiaiškinti, kokie simptomai reikštų, kad medicininės pagalbos reikia nedelsiant.
Prof. V. Kasiulevičius ragina pacientus drąsiai klausti, prašyti paaiškinti tyrimų rezultatus ir siūlomą gydymo ar ištyrimo planą. Kuo geriau žmogus supranta savo būklę, tuo aktyviau gali dalyvauti priimant sprendimus. Pacientas, pasak gydytojo, turėtų būti diagnostikos partneris, o ne jos koordinatorius.
Užsitęsusi negalavimų priežasties paieška gali pareikalauti laiko, pajamų ir emocinių jėgų, o kai kurių ligų atveju delsimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Todėl net ir nesant galutinio atsakymo žmogus neturėtų likti vienas. Aiškiai sutartas planas, kada ir kaip bus tęsiamas ištyrimas, yra konkretus žingsnis pirmyn.
