Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos „Meteo LT“ teigimu, žmonija praranda galimybę išvengti 1,5 °C pasaulinio atšilimo ribos peržengimo. Vis dėlto, remiantis naujausia Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) 2026 m. emisijų atotrūkio ataskaita, galimybė vėliau prie šios ribos sugrįžti dar nėra išnykusi.
Ataskaitoje, paskelbtoje spalio 21 d., nagrinėjamas scenarijus „Grįžimo taškas“ („Emissions Gap Report 2026: The Point of Return“). Jo esmė – 1,5 °C riba būtų viršyta kiek įmanoma mažiau: maždaug iki amžiaus vidurio atšilimas pasiektų 1,7–1,8 °C, o vėliau, mažinant emisijas ir šalinant anglies dioksidą iš atmosferos, temperatūra galėtų būti sumažinta iki 1,5 °C ar mažiau.
Reikalingas istorinis emisijų mažinimo tempas
Norint įgyvendinti tokį scenarijų, palyginti su 2025 m. lygiu, pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos turėtų sumažėti 18 proc. iki 2030 m., 45 proc. iki 2035 m. ir 69 proc. iki 2040 m. 2025–2035 m. laikotarpiu emisijas kasmet reikėtų mažinti vidutiniškai po 5,7 proc.
Tačiau net visiškai įgyvendinus dabartinius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojimus (NDC), iki 2030 m. emisijos sumažėtų tik 5–8 proc., o iki 2035 m. – 11–15 proc. Jei būtų tęsiama dabartinė politika ir nesiimama papildomų griežtų priemonių, amžiaus pabaigoje pasaulis sušiltų 2,6–2,8 °C. UNEP vertinimu, tai sukeltų katastrofiškų padarinių žmonijai ir ekosistemoms.
Po Paryžiaus susitarimo priėmimo pasaulyje sparčiai plėtėsi atsinaujinanti energetika, lėtėjo anglies ir naftos vartojimo augimas, o įvairių šalių klimato politika parodė, kad greitas emisijų mažinimas yra techniškai ir ekonomiškai įmanomas. Vis dėlto iki 2035 m. atsinaujinančios energetikos pajėgumus reikėtų patrigubinti, o metano emisijas sumažinti ketvirtadaliu.
Lietuvoje emisijos iki 2030 m. gali sumažėti 23–25 proc.
Naujausiose Lietuvos ŠESD prognozėse numatoma, kad suplanuotos nacionalinės klimato valdymo priemonės iki 2030 m. leis šalies emisijas sumažinti apie 23–25 proc., palyginti su dabartiniu 2025 m. lygiu.
Prie to prisidėjo veiksmai energetikos ir atsinaujinančių išteklių sektoriuose: didžiosios pramonės emisijos sumažėjo 57,5 proc., o iki 2030 m. siekiama, kad 50 proc. elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.
Vis dėlto 45 proc. emisijų mažinimo tikslą iki 2035 m. pasiekti bus sudėtingiau, nes lėčiau keičiasi transporto ir žemės ūkio sektoriai. Tikslo būtų galima siekti visiškai dekarbonizuojant pramonę, masiškai skatinant elektromobilių plėtrą ir taikant griežtesnius trąšų naudojimo reikalavimus ūkiuose. Įgyvendinus šias papildomas priemones, emisijas, tikėtina, būtų galima sumažinti 43–46 proc.
Informaciją parengė „Meteo LT“ Klimato ir tyrimų skyrius.
Sinoptikės orų prognozė
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sinoptikė Elvyra Latvėnaitė prognozuoja dar gana šiltus rudens orus. Nuo penktadienio Lietuvą pasieks lietaus debesys, savaitgalį daugelyje vietovių gausesnių kritulių nenumatoma, tačiau stipriau pūs pietų ir pietryčių vėjas. Kitos savaitės pradžioje lietaus daugės, o temperatūra palaipsniui mažės.
Iki šiol sausesnius ir šiltesnius orus lėmęs anticiklonas Gerhard traukiasi. Tuo metu Skandinavijos ir Baltijos regiono link artėja audringesnių bei lietingesnių ciklonų sistema. Sinoptikė nurodė, kad ketvirtadienį dar turėtų būti sausa ir gana šilta, nors stipresnis pietryčių vėjas dalį šilumos sumažins. Ciklonas Katja, kuris skandino Viduržemio ir Adrijos pakrantes, judės Ukrainos link ir jau bus aprimęs.
Sekmadienį Lietuvoje dar išsilaikys šilti orai, tačiau pietų ir pietryčių vėjas bus stipresnis. Nuo kitos savaitės pradžios lietus taps dažnesnis, o orai vės.
Savaitės orų prognozė
Ketvirtadienį, spalio 22 d., lietaus nebus, tačiau anksti ryte rytiniuose rajonuose tvyros rūkas. Pietryčių vėjas sieks 7–12 m/s, gūsiai – 15 m/s, pajūryje – iki 17 m/s. Naktį bus 7–10 °C, dieną – 12–16 °C.
Penktadienį, spalio 23 d., naktį palis vakariniuose, pietvakariniuose ir pietiniuose rajonuose, o ryte ir dieną lietus apims didžiąją šalies dalį. Daugiausia kritulių numatoma dienos pradžioje. Naktį pūs rytų ir pietryčių vėjas, dieną rytiniuose bei šiaurės rytiniuose rajonuose – pietryčių, vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje – pietvakarių vėjas, 6–11 m/s. Temperatūra naktį sieks 7–11 °C, dieną – 11–13 °C.
Šeštadienį, spalio 24 d., lietus numatomas tik nakties pradžioje, vėliau kritulių neturėtų būti. Naktį pietų ir pietryčių vėjas pūs 4–8 m/s, dieną sustiprės iki 6–11 m/s. Temperatūra naktį bus 4–6 °C, dieną – 12–14 °C.
Sekmadienį, spalio 25 d., nedaug palis rytiniame šalies pakraštyje ir pajūryje. Pietų ir pietryčių vėjas sieks 7–12 m/s, gūsiai – 15–17 m/s. Naktį bus 4–6 °C, dieną – 12–14 °C.
Pirmadienį, spalio 26 d., lietaus bus daugiau: gausiau lis naktį ir ryte, o dieną krituliai pasirodys protarpiais. Naktį pūs pietų, dieną – pietų ir pietvakarių vėjas, 6–11 m/s. Temperatūra naktį sieks 6–10 °C, dieną – 9–11 °C.
Antradienį, spalio 27 d., naktį šiek tiek palis vakariniame šalies pakraštyje, kai kur tvyros rūkas, o diena bus sausa. Pietų vėjas pūs 4–8 m/s, vakariniuose rajonuose – 6–11 m/s. Naktį bus 2–7 °C, šilčiausia išliks vakariniuose rajonuose. Dieną temperatūra pakils iki 10–12 °C.
Trečiadienį, spalio 28 d., naktį lietaus nenumatoma, tačiau kai kur tvyros rūkas. Dieną protarpiais palis. Naktį pietų vėjas sieks 3–7 m/s, dieną – 6–11 m/s, pajūryje – 8–13 m/s. Temperatūra naktį bus 1–4 °C, vakariniame šalies pakraštyje – 5–7 °C, dieną – 8–11 °C.
