Benas Mikutavičius teisme pripažino savo kaltę – tai jis patvirtino ir atsakydamas į žurnalistų klausimus, ir teisėjos Odetos Gruodienės paklaustas, ar įvykdė nusikaltimus.
Vis dėlto daugiausia dėmesio sulaukė ne pats prisipažinimas, o jo aplinkybės. Kaltinamasis neslėpė, kad dėl įvykdytų nusikaltimų nesigaili, taip pat teigė, jog situacija galėjo baigtis dar blogiau.
Posėdžio metu B. Mikutavičius elgėsi neįprastai: didžiąją laiko dalį vengė akių kontakto su žurnalistais, žvelgė į grindis ir šypsojosi.
Ekspertas įvertino B. Mikutavičiaus elgesį
Portalas tv3.lt apie tokio elgesio priežastis teiravosi psichologo, psichoterapeuto Gedimino Navaičio.
Gegužę B. Mikutavičius teismo medicinos specialistų buvo pripažintas pakaltinamu. G. Navaitis pabrėžė, kad ši sąvoka reiškia gebėjimą suprasti savo veiksmus ir jų galimas pasekmes, taip pat suvokti, kas vyksta aplinkui.
Specialistas pateikė pavyzdį apie senelį, kuris nužudė anūkę, nes siekė ją išgelbėti nuo velnio. Tokiu atveju žmogus savo veiksmų nesuprato, todėl pakaltinamumo klausimas vertinamas kitaip.
Pasak G. Navaičio, psichopatijos požymių turintis žmogus kai kuriais atvejais taip pat gali būti pripažintas pakaltinamu. Jis pažymėjo, kad psichopatijos lygis gali skirtis, be to, žmogui gali pasireikšti kelių sutrikimų derinys, todėl diagnozių vien iš viešai matomo elgesio nustatyti nereikėtų.
Vis dėlto, jo vertinimu, B. Mikutavičiaus elgesyje galima įžvelgti tam tikrų požymių, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis serga psichopatija.
Jo požiūris į pasaulį ir kitus žmones gali būti iškreiptas
G. Navaitis pabrėžė, kad visapusiškai vertinti B. Mikutavičiaus elgesį kol kas sudėtinga, nes stebimi tik jo parodymai ir tai, kaip jis elgėsi teismo posėdyje. Psichologinis vertinimas, anot jo, visada yra tikimybinis ir skiriasi nuo objektyvumo kitose srityse.
Specialistas tai iliustravo vaiko, bijančio po lova esančio naminuko, pavyzdžiu. Baimė tokiu atveju yra tikra ir ją galima patvirtinti, tačiau tai dar neįrodo, kad po lova iš tikrųjų yra naminukas. Panašiai reikėtų vertinti ir šią situaciją, kol pats kaltinamasis nepateikė išsamesnio savo elgesio paaiškinimo.
Pasak psichologo, B. Mikutavičius kalbėdamas daugiausia konstatuoja faktus, tačiau jo elgesyje matyti bent nežymių požymių, kad jis suvokia savo poelgius.
G. Navaitis nurodė, kad pagal tai, ką buvo galima stebėti teisme, kaltinamasis yra pakaltinamas: jis žino, kas yra, kur yra ir gali suvokti galimas savo veiksmų pasekmes. Tačiau jo požiūris į pasaulį, save ir kitus žmones, eksperto vertinimu, yra pastebimai iškreiptas.
Vienas keistas poelgis dar neleidžia daryti išvadų
Paklaustas, ar praktikoje dažnai susiduria su psichopatijos požymių turinčiais žmonėmis, G. Navaitis pasakojo apie atvejį, kai vyras ne kartą imitavo savižudybę, siekdamas išgąsdinti žmoną.
Pirmą kartą moteris, grįžusi namo, jį rado taip besielgiantį, iškvietė kaimyną, tačiau vėliau vyras ramiai sėdėjo prie stalo ir gėrė arbatą. Kitą kartą jis pakartojo tą patį „pokštą“, o žmonai pradėjus kviesti greitąją pagalbą vėl elgėsi taip, lyg nieko nebūtų nutikę.
Psichologas pabrėžė, kad vienas toks epizodas galėtų atrodyti kaip labai nevykęs juokas. Tačiau pasikartojantis neįprastas elgesys jau leidžia į situaciją pažvelgti kitaip – minėtas vyras galiausiai atsidūrė psichiatrinėje.
Kalbėdamas apie tai, ar psichopatu gimstama, ar tampama, G. Navaitis ragino žmones prisiimti atsakomybę už save ir savo veiksmus. Jo teigimu, elgesį gali lemti tiek genetika, tiek šeimos aplinkybės, tačiau vienodomis sąlygomis užaugę žmonės nebūtinai pasirenka tą patį kelią. Pavyzdžiui, dalis alkoholikų šeimose augusių vaikų patys tampa alkoholikais, o kiti ima kovoti už blaivybę.
Ar ateityje jis galėtų kelti grėsmę?
G. Navaitis, svarstydamas hipotetinę galimybę, kad išėjęs į laisvę B. Mikutavičius galėtų vėl žudyti, ragino pasitikėti teisine sistema. Pasak jo, sprendžiant dėl žmogaus paleidimo neužtenka vieno kriterijaus – turi būti įvertintas jo elgesys ir pokyčiai.
Jeigu po 20 metų asmuo rodytų, kad vis dar kelia grėsmę, jis nebūtų paleistas. Galimybė po tam tikro laiko paleisti iki gyvos galvos nuteistus žmones, eksperto teigimu, grindžiama tuo, kad vertinamas konkretus žmogus ir jo pasikeitimas tuo metu.
G. Navaitis teigė, kad šiuo metu galima prognozuoti, jog bent artimiausius 10 metų B. Mikutavičiaus teigiami pokyčiai nebūtų pakankamai įtikinami. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai yra tik jo nuomonė, o minimas laikotarpis pasirinktas abstrakčiai.
