Valstybės pažangos tarybos sudėties atnaujinimo procesas dar nėra užbaigtas, tačiau visos Seimo frakcijos būsimai tarybai jau delegavo savo atstovus, informuoja Vyriausybės kanceliarija.
Kanceliarija Eltai nurodė, kad naujos sudėties derinimas užtrunka dėl siekio užtikrinti platų atstovavimą, demokratišką ir įtraukų procesą. Anot jos, pastaraisiais metais tarybos sudėtis būdavo patvirtinama maždaug po pusmečio nuo XIX ir XX Vyriausybių darbo pradžios.
Rugsėjo viduryje premjeras M. Sinkevičius teigė, kad tarybą planuojama atnaujinti dar tą mėnesį. Tuomet jis sakė norėjęs procesą pradėti iki rugsėjo 10-osios, tačiau dėl vizitų darbai galėjo nusikelti kelioms savaitėms.
Valstybės pažangos tarybai vadovauja ministras pirmininkas. Pasikeitus premjerui, atnaujinama ir tarybos sudėtis. Vėliau ji pristatoma Seimo Ateities komitetui. Komitetui pritarus, sudėtis teikiama derinti, o galutinai tvirtinama Vyriausybės posėdyje.
Diskusijos dėl tarybos sudėties kilo po to, kai praėjusių metų gruodžio pabaigoje viešumoje pasirodė informacija, jog Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai Gintarė Masteikaitė ir Arūnas Gelūnas bei LiJOT prezidentas Umberto Masi buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos. Apie tai jie paskelbė savo „Facebook“ paskyrose. Tuometės premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas aiškino, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nebuvo patvirtinta.
Po šios informacijos narystės taryboje atsisakė ISM rektorius Dalius Misiūnas, Kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė, Vilniaus universiteto rektorius Rimantas Petrauskas, demokratė parlamentarė Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė ir liberalas Simonas Gentvilas.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija, konsultuojanti Vyriausybę ir ministrą pirmininką valstybės ateities projektavimo bei pažangos klausimais.
Ji stebi pažangos strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimą, vertina šios strategijos ir nacionalinio pažangos plano vykdymo rezultatus bei prisideda rengiant kitus Strateginio valdymo įstatyme nurodytus strateginio lygmens planavimo dokumentus.
Taip pat taryba siekia skatinti viešas diskusijas apie Lietuvos ir visuomenės ateitį, šalies pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
