Nors kitąmet savivaldybių biudžetai turėtų padidėti 8,8 proc., Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) teigia, kad tokio augimo nepakaks naujoms valstybės perduotoms funkcijoms ir viešosioms paslaugoms finansuoti.
LSA nurodo, kad savivaldybės naujas paslaugas jau buvo priverstos dengti iš ribotų savarankiškų pajamų. Be to, kasmet brangstant viešųjų paslaugų teikimui, šis veiksnys, asociacijos vertinimu, nėra tinkamai įvertinamas.
LSA prezidentas Audrius Klišonis pranešime pažymėjo, kad didesni savivaldybių biudžetai turėtų sudaryti sąlygas gyventojams teikti daugiau ir kokybiškesnių paslaugų. Vis dėlto planuojamas lėšų prieaugis, jo teigimu, nepadengs net einamųjų funkcijų finansavimo, o ilgalaikis trūkumas išlieka tokiose srityse kaip žemės ūkis ir priešgaisrinė sauga.
Asociacija taip pat siūlo išplėsti savivaldybių galimybes skolintis, kad jos galėtų investuoti į viešosios infrastruktūros projektus.
LSA duomenimis, šiemet savivaldybės per mažiau nei mėnesį panaudojo visą ketveriems metams nacionalinio plėtros banko ILTE numatytą paskolų limitą – 100 mln. eurų. Šia galimybe pasinaudojo tik 14 savivaldybių.
Asociacija atkreipia dėmesį ir į vietinės reikšmės kelių finansavimą. Nors 2027 metais nacionalinis finansavimas kelių sektoriui didės 61,3 mln. eurų, savivaldybių vietinės reikšmės keliams numatoma 0,2 mln. eurų mažiau.
Žemės ūkio funkcijoms kitąmet planuojama skirti 11,5 mln. eurų, nors realus poreikis siekia 29,5 mln. eurų. Visuomenės sveikatos priežiūrai numatoma 30,8 mln. eurų, tačiau, LSA vertinimu, reikėtų 47,3 mln. eurų.
Priešgaisrinei saugai trūksta mažiausiai 5,4 mln. eurų. Asociacija teigia, kad didžioji turimų lėšų dalis skiriama atlyginimams, todėl nebelieka pakankamai pinigų būtinos technikos atnaujinimui ir tokiems reikalavimams kaip budinčios pamainos sudėtis užtikrinti.
Savivaldybės taip pat ragina skirti pakankamai lėšų švietimo pagalbai kiekvienam vaikui ir saugiam mokinių pavėžėjimui.
Užimtumo didinimo programai kitąmet, kaip nurodo LSA, reikės mažiausiai 14,1 mln. eurų, tačiau biudžete numatyta 9,7 mln. eurų.
Asociacija pabrėžia ir integralios pagalbos tęstinumo svarbą. Šioms paslaugoms būtina skirti 10 mln. eurų. Europos Sąjungos finansuojamas projektas, pagal kurį Lietuvoje buvo teikiama integrali pagalba, baigsis kitų metų vasarį.
ELTA primena, kad Seimui pateiktame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP sieksianti valstybės skola.
Prezidentas Gitanas Nausėda kritikavo Vyriausybę, nes ši kol kas nepateikė konkretaus plano, kaip ateityje ketinama mažinti valstybės biudžeto deficitą. Kitąmet jis, tikėtina, viršys Europos Sąjungos Mastrichto kriterijuose nustatytą ribą.
Pagal šiuos kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų būti didesnis nei 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos sieks 27,9 mlrd. eurų.
Pirmasis biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
