Nuo 2027 m. liepos 1 d. susirgę darbuotojai už pirmąsias dvi ligos dienas gali gauti mažesnę išmoką. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo iš darbdavio mokamos ligos išmokos išskaičiuoti 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką.
Šiuo metu už pirmąsias dvi ligos dienas moka darbdavys, o išmoka turi siekti ne mažiau kaip 62,06 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos išmoką moka „Sodra“.
Dabar nuo darbdavio mokamos ligos išmokos išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, tačiau PSD įmoka netaikoma. SAM siūlo šią tvarką pakeisti nuo 2027 m. liepos 1 d.
Ministerija pakeitimą grindžia solidarumo principu: nuo „Sodros“ mokamų išmokų PSD jau skaičiuojamas, todėl siūloma vienodinti apmokestinimą. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas, tvirtindamas 2027 m. PSDF biudžetą.
Darbuotojų išmokos sumažėtų
LBBA aiškina, kad įsigaliojus pakeitimui darbuotojų iš darbdavio gaunamos ligos išmokos sumažėtų 6,98 proc. Be to, keistųsi išmokų apmokestinimo tvarka ir padidėtų administracinė našta darbdaviams.
Įmonėms tektų pakeisti darbo užmokesčio programų nustatymus, o iš ligos išmokų išskaičiuotas PSD įmokas pervesti „Sodrai“. Šiuo metu nuo darbdavio lėšomis mokamos ligos išmokos „Sodros“ mokesčiai neskaičiuojami.
Gyventojai abejoja, ar ligos išmokos nėra per mažos
Komentaruose gyventojai teigė, kad Lietuvos ligos išmokos ir taip yra vienos mažiausių Europoje. Viena moteris pabrėžė, jog susirgus išlaidos dažnai padidėja, todėl papildomas išmokos mažinimas, jos vertinimu, atrodo nelogiškas.
Ji nurodė, kad Lietuvoje nuo pirmosios ligos dienos mokama tik apie 60 proc. atlyginimo, kai kai kuriose Europos valstybėse pirmąsias tris dienas mokamas visas atlyginimas. Komentatorė taip pat priminė išlaidas maistui, būstui, šeimai ir vaistams, kurių vienas pirkimas pagal receptą, jos teigimu, neretai kainuoja 50–100 eurų.
Kita komentatorė sakė, kad dėl mažų išmokų žmonės dažnai į darbą eina sirgdami. Ji taip pat klausė, kodėl už pirmąsias ligos dienas turi mokėti darbdavys, o ne „Sodra“.
Dar vienas komentatorius teigė, kad PSD mieliau nemokėtų ir susirgęs rinktųsi privačias klinikas, nes, jo manymu, tai būtų pigiau. Jis taip pat paminėjo, kad nuo 2020 metų „Sodros“ biudžetas yra perteklinis – surenkama daugiau lėšų, nei išmokama išmokoms ir administravimui.
Kiek sumažėtų išmoka?
Sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio patarėja Dalia Sakalauskaitė-Babravičė teigė, kad siūlymas susijęs su tuo, jog darbdavys nuo darbuotojo darbo užmokesčio į PSDF sumoka 6,98 proc. dydžio PSD įmoką.
Pasak jos, susirgus darbuotojui ir pradėjus naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ši įmoka nuo pirmųjų dviejų ligos dienų nėra mokama, todėl siūloma pašalinti šį neatitikimą.
D. Sakalauskaitė-Babravičė nurodė, kad 2026 metų II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekė 2 628 eurus. Tokiu atveju už pirmąsias dvi ligos dienas būtų apmokestinama maždaug 250 eurų suma, o PSD mokestis sudarytų apie 17 eurų bruto.
Vadinasi, tokį atlyginimą gaunantis žmogus dėl pakeitimo netektų maždaug 17 eurų prieš mokesčius. Nuo minimalios algos išskaičiuojama suma nesiektų 8 eurų bruto.
Ministerijos skaičiavimu, įsigaliojus pakeitimui PSDF papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus, o jeigu jis būtų pradėtas taikyti nuo 2027 m. liepos 1 d., vien 2027 metais būtų surinkta 4 mln. eurų.
Ministro patarėja pabrėžė, kad pokytis apimtų tik pirmųjų dviejų ligos dienų apmokestinimą ir, ministerijos vertinimu, dėl tokio dydžio sumų papildomų rizikų nekiltų.
Jos teigimu, pakeitimas ištaisytų istoriškai susiklosčiusią situaciją, kai sergančiam darbuotojui darbdavys moka daugiau nei dirbančiam. Suvienodinus apmokestinimą, už dvi ligos dienas darbuotojas gautų tiek pat, kiek dirbdamas, todėl, ministerijos nuomone, neliktų paskatos sirgdamas eiti į darbą.
Ekspertė: papildomi pinigai paslaugų nepagerintų
Įmonių finansų valdymo ekspertė, MB „Rarum“ įkūrėja ir vadovė Katažina Šeinauskienė atkreipė dėmesį, kad 2027 m. pradžioje PSDF rezervas turėtų siekti beveik 873 mln. eurų. Per metus jį planuojama papildyti dar 103,1 mln. eurų, iš kurių 100 mln. eurų sudarytų didėjančios fondo pajamos. Tai beveik 13 kartų daugiau nei iš sergančiųjų planuojama surinkti dėl siūlomo pakeitimo.
Specialistė klausė, kaip naudojamos rezervo lėšos, ir priminė, kad jo panaudojimas yra griežtai ribojamas. Tuo metu jau pirmąjį šių metų ketvirtį ligoninėms trūko 40 mln. eurų už suteiktas viršsutartines paslaugas, todėl gydymo įstaigos nežinojo, ar už jau gydytus pacientus sulauks apmokėjimo.
Jos teigimu, situacija atrodo prieštaringa: fonde laikomas beveik milijardas eurų, ligoninėms trūksta lėšų už atliktą darbą, o papildomų pajamų ieškoma mažinant sergančiųjų išmokas.
K. Šeinauskienė taip pat priminė, kad šių metų gegužės 11 d. Seimo Sveikatos reikalų komitete tuometis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas šalies fiskalinį tvarumą aiškino išlaidų, o ne deficito ribojimu. Su Europos Komisija esą suderinta, kiek gali didėti bendros valstybės išlaidos.
Rezervą ministras palygino su skirtingomis kišenėmis ant švarko: vienoje pinigų gali būti daugiau, kitoje – mažiau, tačiau bendra suma dėl to nesikeičia.
Ekspertė pabrėžė, kad PSD nėra paprastas mokestis – tai tikslinė įmoka, skirta žmogaus sveikatos priežiūrai. Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnis nustato, kam gali būti naudojamos fondo lėšos, o biudžeto „kišenių“ balansavimas tarp jų nenumatytas.
K. Šeinauskienės vertinimu, jeigu surinktų lėšų dėl bendrų išlaidų ribų nebūtų galima panaudoti sveikatai, papildomi 8 mln. eurų nepagerintų nė vienos paslaugos – jie tik padidintų PSDF rezervą.
