Lietuvos Vyriausybė kol kas nesiryžta „Orlen“ taikyti papildomo vadinamojo pagautės mokesčio. Nors Lenkijos valstybės kontroliuojamos naftos perdirbimo grupės pajamos ir grynasis pelnas antrąjį ketvirtį išaugo daugiau nei penkis kartus, Lietuva nuogąstauja dėl galimų pasekmių santykiams su Lenkija. Tuo metu ekspertai skaičiuoja, kad papildomas mokestis į šalies biudžetą galėtų atnešti nuo maždaug 50 iki daugiau nei 100 mln. eurų.
Šio mokesčio esmė – apmokestinti netikėtai išaugusias bendrovės pajamas ir pelną, kuriuos lėmė nenumatytos aplinkybės. Šiuo atveju naftos perdirbimo maržas padidino karas Irane ir Ukrainoje.
Vyriausybė remiasi rizikomis
Seime liberalas Simonas Gentvilas finansų ministro Taurimo Valio klausė, kodėl Lietuva neseka Lenkijos pavyzdžiu ir neapmokestina papildomo „Orlen“ pelno. Politikas teigė, kad degalinėse ant vieno litro degalų uždedama apie 5 centus, o perdirbėjo marža išaugo iki 58 centų, nors sausį siekė 17 centų. Jo teigimu, „Orlen Lietuva“ pelnas šiuo metu padidėjo tris kartus.
Finansų ministras anksčiau nurodė, kad tokio sprendimo poveikis galėtų siekti nuo nulio iki 46 mln. eurų papildomų pajamų. Tačiau mokesčio įgyvendinimas užtruktų iki šešių mėnesių, be to, esą kiltų įvairių rizikų, susijusių su tarptautiniais santykiais.
T. Valio pozicija sudarė įspūdį, kad dėl kelių dešimčių milijonų eurų Lietuva nenori konfliktuoti su Lenkija. Pastaroji, panaudodama papildomas „Orlen“ pajamas, sumažino degalų kainą. Šiuo pranašumu naudojasi ne tik Lenkijos gyventojai, bet ir prie sienos gyvenantys lietuviai.
Prezidentūra savo ruožtu pasigenda tikslesnio vertinimo, kiek į biudžetą galėtų būti surinkta pritaikius papildomą mokestį „Orlen Lietuva“.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad vertinant geopolitinį kontekstą svarbu atlikti ir išsamią kaštų bei naudos analizę. Jo teigimu, kol kas nėra aiškiai pateikta, kiek mokesčių būtų galima surinkti ir kokių neigiamų padarinių galėtų kilti. Tokia analizė, pasak jo, galėtų būti svarstoma.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius spalio viduryje sakė, kad ši tema nėra uždaryta. Ją nagrinėja prie Vyriausybės veikianti speciali darbo grupė, o priėmus sprendimus apie juos būtų pranešta viešai.
Premjeras taip pat priminė per Klaipėdos uostą iš Italijos į Mažeikius gabentą reaktorių. Šiuo pavyzdžiu jis pabrėžė dideles „Orlen“ investicijas Lietuvoje, dėl kurių papildomas bendrovės apmokestinimas šiuo metu esą galėtų atrodyti neteisingas.
Ataskaitų šiemet neskelbia
Įprastai „Orlen Lietuva“ finansinius rezultatus pateikdavo kas ketvirtį. Tačiau šiemet, naftos verslui esant itin palankiai rinkos situacijai, bendrovė ataskaitų nepaskelbė nei už pirmąjį, nei už antrąjį ketvirtį.
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius teigė, kad bendrovė neskelbia ir trečiojo ketvirčio rezultatų, nes nenori viešinti pelno, kuris gali pasirodyti labai didelis.
Nors „Orlen Lietuva“ savo finansinių ataskaitų nepateikia, prognozuojamas visos grupės pelnas. M. Nagevičiaus teigimu, praėjusiais metais jis, zlotus perskaičiavus į eurus, siekė 625 mln. eurų, o šiemet gali išaugti iki 6,7 mlrd. eurų. Tai reikštų pelno padidėjimą 11 kartų.
Lenkijos Vyriausybė, pasak eksperto, papildomą pelną apmokestino 60 proc. mokesčiu, o surinktas lėšas panaudojo akcizui sumažinti.
Biudžetas galėtų gauti dešimtis milijonų
Įvertinus „Orlen Lietuva“ pajėgumus ir padėtį rinkoje, šiemet iš naftos perdirbimo bendrovė gali uždirbti apie 350 mln. eurų arba net pusę milijardo eurų pelno. Ekspertai mano, kad Lietuvoje pritaikius panašų modelį kaip Lenkijoje, biudžetas galėtų pasipildyti dešimtimis milijonų eurų.
M. Nagevičius aiškino, kad vienos perdirbtos naftos barelio marža išaugo maždaug tris–keturis kartus. Jei sąnaudos liko tokios pačios, pelnas galėjo padidėti dar labiau – eksperto skaičiavimu, papildomas mokestis galėtų siekti apie 100 mln. eurų.
Dėl to Lietuva atsidūrė nepatogioje padėtyje: Vyriausybė nenori gadinti santykių su Lenkija, tačiau tokį atsargumą kritikuoja dalis parlamentarų.
Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad Lietuva nepriima sprendimo nei mažinti akcizą, nei papildomai apmokestinti didmenininkų pelną. Jos vertinimu, susidaro įspūdis, jog Lenkija savo rinkos interesais rūpinasi labiau nei Lietuva.
Ekspertai taip pat kritikuoja Europos Sąjungą, nes ši nesiima bendro energetinių išteklių kainų krizės sprendimo ir leidžia valstybėms savarankiškai rinktis, kaip reaguoti į brangstančius degalus.
„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad vienos šalys degalų kainas mažina, o kitos – ne, vienos mažina akcizus, kitos jų nekeičia. Tai iškraipo konkurencines sąlygas Europoje. Jo teigimu, panaši padėtis buvo ir per 2022–2023 metų energetikos krizę, kai kiekviena valstybė rinkosi savą sprendimą.
„Euronews“ duomenimis, Lenkijos valstybės kontroliuojama „Orlen“ antrąjį ketvirtį gavo beveik 18 mlrd. eurų pajamų ir uždirbo beveik 2 mlrd. eurų grynojo pelno. Tai daugiau nei penkis kartus viršijo praėjusių metų rezultatą.
