Klaipėdos miesto valdžiai ir Uosto direkcijai susitarus dėl sunkiasvorio transporto maršrutų, penktadienį atnaujinti 50 mln. eurų vertės Kruizinių laivų terminalo statybos darbai.
Uostamiesčio mero Arvydo Vaitkaus teigimu, susitarimas pasiektas Uosto direkcijai pateikus schemą, kurioje aiškiai nurodyta, kaip vilkikai turi pasiekti statybvietę.
Kelyje nebeliko eismą ribojusių ženklų
Uosto direkcija pranešė, kad savivaldybė pašalino į statybvietę važiuoti draudusius kelio ženklus.
Uosto vadovas Algis Latakas penktadienį teigė, kad į objektą jau juda statyboms reikalingas sunkiasvoris transportas. Jo vertinimu, sprendimui priimti prireikė savaitės, tačiau dabar nebeliko, kaip jis sakė, projekto įgyvendinimą nepagrįstai stabdžiusių kelio ženklų.
A. Vaitkus nurodė, kad vilkikai į statybvietę vėl gali važiuoti Naujojo uosto gatve. Miestas taip pat panaikino spalio pabaigoje priimtą sprendimą riboti sunkesnių nei 25 tonų transporto priemonių eismą.
Meras pažymėjo, kad susitarta būtent dėl krovininio transporto judėjimo į naujojo terminalo statybvietę, o ne dėl sunkiasvorių mašinų naudojimosi kitomis naujai nutiestomis gatvėmis. Anot jo, po savivaldybės ir Uosto direkcijos atstovų susitikimo atsakingai institucijai pateikta privažiavimo kelių bei eismo ribojimų schema, kurioje numatyti konkretūs krovininio transporto maršrutai.
Gatvių rekonstrukcijai kasmet skiriama per 20 mln. eurų
Pasak A. Vaitkaus, be Naujojo uosto gatvės, vilkikai į statybvietę gali važiuoti tik uosto kroviniams gabenti skirtomis ir tam pritaikytomis Liepų, Priestočio, Dariaus ir Girėno gatvėmis.
Meras taip pat pranešė, kad kartu su nepriklausomais ekspertais planuojama artimiausiu metu ir po statybų atlikti Naujojo uosto gatvės būklės skenavimą. Taip esą bus galima tiksliai nustatyti, ar dėl statybų transporto pasikeitė kelio danga, bortų ar kitos infrastruktūros būklė. Nustačius žalą, ją ketinama atlyginti teisės aktų nustatyta tvarka.
A. Vaitkus pabrėžė, kad miestas kelių rekonstrukcijai kasmet skiria daugiau nei 20 mln. eurų. Todėl, jo teigimu, įgyvendinant reikšmingus projektus būtina atsižvelgti į klaipėdiečių interesus, saugoti gatves ir gyvenamąją aplinką.
Meras teigė, kad Klaipėda nėra tik uostas – mieste taip pat gyvena žmonės ir veikia infrastruktūra, kurią būtina saugoti.
Ministras paragino merą atsiprašyti
Susisiekimo ministras Juras Taminskas savo ruožtu paragino A. Vaitkų atsiprašyti dėl anksčiau priimto sprendimo riboti eismą į terminalo statybvietę.
J. Taminskas feisbuke teigė, kad galiausiai nugalėjo sveikas protas, tačiau apgailestavo, jog sprendimui priimti prireikė tokio triukšmo. Ministro vertinimu, konflikto buvo galima išvengti nuo pat pradžių, o pripažinus klaidą merui būtų dera atsiprašyti.
BNS skelbė, kad Klaipėdos valdžiai visose gatvėse, vedančiose į Kruizinių laivų terminalo statybvietę, apribojus leidžiamą transporto priemonių svorį, Uosto direkcija pirmadienį paskelbė stabdanti 50,3 mln. eurų vertės projekto darbus. Į teritoriją tapo neįmanoma atgabenti smėlio.
A. Latakas tuomet teigė, kad toks ribojimas buvo netikėtas. Jis skaičiavo, jog darbams sustojus bent mėnesiui nuostoliai galėtų siekti apie 300 tūkst. eurų.
A. Vaitkus aiškino, kad eismas apribotas Uosto direkcijai nepateikus grunto vežimo schemos, taip pat sulaukus gyventojų skundų dėl gatvių niokojimo ir oro taršos. Meras buvo pasiūlęs smėlį gabenti per šiauriau esančią Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ teritoriją.
Šią savaitę J. Taminskas uostamiesčio sprendimą riboti vilkikų svorį į statybvietę buvo pavadinęs gėdingu. Ministras pabrėžė, kad naujasis terminalas turėjo būti pastatytas kitąmet ir yra statomas ne Uostui, o Klaipėdos miestui. Jo teigimu, terminale galėtų švartuotis didesni kruiziniai laivai, todėl miestas sulauktų daugiau turistų.
Krašto apsaugos ministerija iš savo biudžeto Kruizinių laivų terminalo projektui skyrė 18 mln. eurų. Rugsėjį skelbta, kad Europos investicijų bankas Klaipėdos uostui paskolino 100 mln. eurų, o dalis šių lėšų numatyta ir terminalo, pritaikyto priimti NATO laivus, statybai.
EIB paskola padengs iki pusės projekto išlaidų.
Šių metų gegužę Šiaurės investicijų bankas uostui taip pat suteikė iki 55,5 mln. eurų paskolą. Dalis šio finansavimo skirta Kruizinių laivų terminalui.
