Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai tvirtina, kad bendruomenę neramina siūlomos įstatymų pataisos, kuriomis religinėms organizacijoms būtų taikomi nauji ribojimai. Dėl šių iniciatyvų ketinama kreiptis į Seimo vadovybę.
Vilniaus miesto dekanas, vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko antradienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad dėl įstatymų projektų nerimauja visa parapija. Jo teigimu, kyla grėsmė, kad iš parapijiečių gali būti atimta Bažnyčia ir su ja susijusi dvasinė vertybė.
Dvasininkas pranešė šį sekmadienį sušauksiantis visuotinį parapijos susirinkimą. Po jo parapijiečiai ketina kreiptis į Seimo vadovybę ir prašyti nestumti sprendimų, kurie, jų vertinimu, galėtų pakenkti pilietinėms teisėms, tikėjimui ir vaikų laisvei.
Trakų vyskupas Ambrosijus pareiškė, kad Stačiatikių Bažnyčia šiuo metu patiria puolimą. Anot jo, spaudimas reiškiasi informacinėje, teisinėje ir dvasinėje srityse, nors bendruomenė laikosi Lietuvos įstatymų ir remia valstybės politiką.
Vyskupas pabrėžė, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia yra Lietuvos visuomenės dalis, palaiko valstybės politiką ir kategoriškai pasisako prieš bet kokį karą, taip pat prieš Rusijos karą Ukrainoje.
Sinodo paprašė suteikti Bažnyčiai autonomiją
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia iki šiol yra pavaldi Maskvos patriarchatui. Vyskupo Ambrosijaus teigimu, dvasininkai dėl Bažnyčios teisinio statuso ir nepriklausomybės kreipėsi į Sinodą, aukščiausią bendruomenės dvasininkų tarybą, ir paprašė autonomijos.
Šis klausimas jau buvo svarstytas Sinode, tačiau jo sprendimo datos nėra žinomos. Vyskupas teigė, kad bendruomenė negali paspartinti proceso ir laukia vyskupų susirinkimo, kuriame galėtų būti nuspręsta dėl Bažnyčios nepriklausomybės. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios nariai neveikia prieš Lietuvą ar Europos Sąjungą.
Parlamentarai siūlo griežtinti reikalavimus religinėms bendruomenėms
Praėjusią savaitę opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo dviejų įstatymų pataisas. Jomis siūloma tiksliau nustatyti valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas, jų atstovavimo tvarką ir spręsti istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad religinės organizacijos negalėtų įgyti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos statuso arba kito valstybės pripažinimo, jei jų administraciniai centrai būtų susiję su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos ar Lietuvos teisėje nustatytos ribojamosios priemonės. Tokia galimybė taip pat būtų nesuteikiama, jei organizacijos veikla keltų grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
Be to, siūloma konkrečiau apibrėžti juridinius asmenis, galinčius atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų, arba stačiatikių, bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus normų nustatytas religinis centras Lietuvoje, o Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai – Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras, muftiatas.
Tyrime nagrinėjamas Maskvos patriarchato vaidmuo
Trečiadienį Religijos laisvės tyrimų centras „Libertas Fidei“ pristatė tarptautinį analitinį tyrimą. Jame vertinamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje, su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų tinklas, finansavimo mechanizmai ir galimas šių struktūrų naudojimas Kremliaus įtakai skleisti.
S. Šumylo, remdamasis kitų Europos valstybių pavyzdžiais, taip pat kalbėjo apie galimus tokių struktūrų ryšius su Rusijos žvalgyba. Jo teigimu, kai kur religinės organizacijos gali būti pasitelkiamos ne vien religiniams, bet ir politiniams ar saugumo tikslams.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia kaltinimus dėl tariamos grėsmės nacionaliniam saugumui atmeta. Anksčiau paskelbtame pareiškime ji teigė, kad stačiatikių vadinimas „penktąja kolona“ diskriminuoja religinę bendruomenę ir didina visuomenės susiskaldymą.
Stačiatikių vyskupijos minimos nacionalinio saugumo ataskaitose
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskvos patriarchatui priklausę Lietuvos dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas susidūrė su vadovybės sankcijomis.
2022 metų vasarą Maskvos patriarchatas juos pašalino iš kunigų luomo. Sprendimas priimtas dėl jų kritikos Maskvos patriarchui Kirilui, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tuo metu aiškino, kad griežtos nuobaudos skirtos už priesaikos sulaužymą, melagingą informaciją ir kitus pažeidimus.
Tai buvo pirmas toks atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkams buvo skirtos tokios nuobaudos.
2024 metų pradžioje Lietuvoje taip pat nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Vis dėlto Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos, nepaisant siekio tapti savarankiškomis, išlieka priklausomos nuo Maskvos patriarchato.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Kremlius šiomis vyskupijomis naudojasi savo ideologijai skleisti ir įtakai užsienio valstybėse stiprinti.
