Šaltuoju metų laiku daugelis žmonių rytais ant langų pastebi vandens lašelius. Nors tai gali atrodyti kaip paprastas kasdienis nepatogumas, pasikartojantis langų rasojimas neretai rodo per didelę drėgmę namuose arba nepakankamą vėdinimą. Problema ypač išryškėja prasidėjus šildymo sezonui, kai lauke atvėsta, o tarp lauko ir patalpų temperatūros susidaro didesnis skirtumas.
Vanduo nusėda ant šaltesnio paviršiaus, tačiau vien nuvalyti aprasojusį stiklą nepakanka – svarbu nustatyti reiškinio priežastį. Ilgai išliekanti drėgmė gali sudaryti palankias sąlygas pelėsiui atsirasti, nurodo natural-resources.canada.ca.
Iš kur ant langų atsiranda vandens lašeliai?
Langų rasojimas yra kondensacijos procesas. Jis prasideda, kai šiltas ir drėgnas patalpos oras susiliečia su šaltu stiklu. Orui atvėsus, jis nebegali išlaikyti tokio pat kiekio drėgmės, todėl vandens garai virsta lašeliais ir nusėda ant stiklo.
Kanados gamtos išteklių departamento specialistai pažymi, kad kondensato tikimybė didėja tuomet, kai lauke šalčiau, o namuose – daugiau drėgmės. Vanduo gali kauptis ne tik ant stiklo, bet ir ant rėmų, tarpinių bei šalia lango esančių paviršių.
Kasdienės veiklos taip pat didina drėgmės kiekį patalpose. Jos atsiranda gaminant maistą, prausiantis duše, džiovinant skalbinius kambariuose ir net kvėpuojant. Jei drėgnas oras nepašalinamas vėdinant, jis nusėda ant šalčiausių paviršių.
Kaip nustatyti, kas lemia langų rasojimą?
Pirmiausia reikėtų įvertinti, kurioje lango pusėje kaupiasi vanduo. Jei lašeliai susidaro ant vidinės stiklo pusės, tikėtina, kad patalpose per drėgna arba oras jose cirkuliuoja nepakankamai.
- Patikrinkite drėgmę. Tam galima pasitelkti higrometrą – prietaisą, matuojantį santykinę oro drėgmę. Jis padės įvertinti, ar patalpose nesikaupia per daug drėgmės.
- Įvertinkite vėdinimą. Reikėtų patikrinti, ar į kambarius reguliariai patenka šviežio oro ir ar tinkamai veikia mechaninė vėdinimo sistema, jei ji įrengta.
- Apžiūrėkite erdvę prie langų. Užuolaidos, žaliuzės, gilios palangės ir šalia lango stovintys baldai gali užkirsti kelią šiltam orui pasiekti stiklą.
- Patikrinkite langų būklę. Verta apžiūrėti rėmus, stiklo paketus ir tarpines, ar nėra matomų pažeidimų.
Vien vandens nušluostymas problemos nepašalins. Jei langų rasojimą lemia per didelė drėgmė, kondensatas netrukus susidarys iš naujo.
Kokie veiksmai gali sumažinti kondensatą?
Pirmiausia būtina užtikrinti tinkamą vėdinimą ir stebėti drėgmės lygį. Gaminant maistą verta įjungti gartraukį, o po maudynių naudoti vonios kambario ventiliatorių arba išvėdinti patalpą.
Jei nėra galimybės užtikrinti pakankamo oro judėjimo, skalbinių nereikėtų džiovinti gyvenamosiose patalpose.
Reikėtų pasirūpinti ir tuo, kad oras laisvai cirkuliuotų prie langų. Daiktais užkrautos palangės bei nuolat užtrauktos užuolaidos gali neleisti šiltam orui pasiekti stiklo. Dėl to jo paviršius išlieka šaltesnis, o vandens lašeliai susidaro lengviau.
Turint mechaninę vėdinimo sistemą svarbu įsitikinti, kad ji veikia tinkamai. Taip pat naudinga palaikyti tolygesnę patalpų temperatūrą, nes atvėsę paviršiai didina kondensacijos tikimybę.
Kada verta kreiptis į langų specialistus?
Aprasojęs langas ne visada reiškia, kad jis nekokybiškas arba blogai sumontuotas. Kondensatą kartais lemia įprastas temperatūros ir drėgmės skirtumas. Vis dėlto kai kuriais atvejais vien geresnio vėdinimo nepakanka.
Jei vanduo kaupiasi tarp stiklo paketų, tai gali rodyti pažeistą jų sandarumą. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į langų specialistus, kad šie įvertintų stiklo paketo būklę.
Specialisto apžiūra taip pat reikalinga, kai vanduo nuolat kaupiasi ties rėmais, matyti tarpinių ar kitų konstrukcijų pažeidimai, drėksta aplinkinės sienos arba pasirodo pelėsio požymių. Jei kondensatas išlieka net pagerinus vėdinimą ir sumažinus drėgmę, reikėtų ieškoti kitų galimų priežasčių.
Pasikartojančios drėgmės nereikėtų ignoruoti. Laiku nustačius jos šaltinį galima išvengti didesnės žalos langams, apdailai ir namų konstrukcijoms.
