Seimas pradėjo svarstyti siūlymus griežtinti atsakomybę už mokesčių vengimą. Numatyta išplėsti nepatikimų mokesčių mokėtojų kriterijus ir įteisinti naują poveikio priemonę – laikiną įmonės veiklos apribojimą.
Antradienį parlamentas priėmė svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio ir Mokesčių administravimo įstatymų pataisas.
Finansų ministras Taurimas Valys teigė, kad, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos skaičiavimais, sugriežtinus tvarką į valstybės biudžetą būtų galima papildomai surinkti beveik 200 mln. eurų.
Pristatydamas projektą ministras nurodė, kad papildomos pajamos galėtų siekti 157,5 mln. eurų iš pridėtinės vertės mokesčio, 30,5 mln. eurų iš pelno mokesčio ir 9 mln. eurų iš akcizų. T. Valys pabrėžė, jog ši suma negalėtų būti laikoma kasmetiniu poveikiu, nes joje sukaupti kelių metų nuostoliai.
Pagal siūlomą tvarką, jeigu įmonė apsunkintų arba padarytų neįmanomą jos patikrinimą, neteiktų prašomos informacijos ir darytų pažeidimus, teismas per tris dienas turėtų nuspręsti, kokia apimtimi ir kuriam laikui riboti jos veiklą. Toks ribojimas galėtų trukti ne ilgiau kaip 180 dienų.
Veiklos apribojimo metu įmonei nebūtų draudžiama atsiskaityti su valstybės biudžetu, mokėti darbo užmokestį ar atlikti kitus teismo nustatytus mokėjimus.
Jeigu įmonė nepašalintų priežasčių, dėl kurių veikla buvo apribota, VMI galėtų kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo dar 180 dienų. Jei pažeidimai nebūtų pašalinti ir per šį laikotarpį, VMI inicijuotų įmonės likvidavimą.
Pataisomis taip pat siūloma papildyti nepatikimo mokesčių mokėtojo kriterijus. Į juos būtų įtraukti mokesčių vengimo ir slėpimo atvejai, tarptautinių sankcijų pažeidimai bei pažeidimai, susiję su Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimu.
