Šiauriniuose Lietuvos rajonuose dirvos paviršiuje artimiausiomis dienomis prognozuojamos šalnos. Jos gali pakenkti lauke dar nenuimtoms rudeninėms daržovėms ir kitiems jautriems augalams.
Šalnos numatomos jau spalio 20-ąją
Pirmadienio naktį žymesnio lietaus neprognozuojama. Pūs 7–12 m/s stiprumo šiaurės rytų vėjas, o temperatūra sieks 8–13 laipsnių šilumos, skelbia meteo.lt.
Antradienio naktį vietomis gali šiek tiek palyti. Šiaurės rytų ir rytų krypties vėjas stiprės iki 6–11 m/s. Naktį oro temperatūra svyruos nuo 2 iki 7 laipsnių šilumos, tačiau šiauriniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur numatomos 0–5 laipsnių šalnos. Dieną temperatūra pakils iki 10–15 laipsnių šilumos.
Trečiadienio naktį lietaus sulauks pietvakariniai rajonai, o dieną palis daugelyje vietovių. Pūs rytų ir pietryčių vėjas: naktį jo greitis sieks 6–11 m/s, dieną – 9–14 m/s. Naktį bus 5–10, dieną – 11–16 laipsnių šilumos.
Meteo.lt pavojingų meteorologinių reiškinių žemėlapyje pažymėtos Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Panevėžio ir Utenos apskritys. Jose spalio 20 dieną nuo 3 iki 12 valandos prognozuojamas pavojingas šalnos lygis.
Jautrius lauko augalus specialistai pataria apsaugoti dar prieš saulėlydį – juos reikėtų uždengti tinkama medžiaga.
Ką daryti, kad šalnos nepažeistų augalų?
Meteo.lt specialistai primena, kad šalnos augalus gali pažeisti pavasario antroje pusėje, vasaros pradžioje ir pabaigoje bei rudens pradžioje. Tai dirvos paviršiaus arba oro atvėsimas iki 0 °C ir žemiau, kai vidutinė paros temperatūra dar išlieka teigiama ir tęsiasi vegetacijos laikotarpis.
Padaryta žala priklauso nuo šalnos trukmės. Silpnas, tačiau ilgai trunkantis šaltis augalams gali būti pavojingesnis nei trumpalaikė, bet stipri šalna. Svarbus ir augalo išsivystymo etapas: žydintys bei bręstantys augalai paprastai yra jautresni nei dar tik pradinėse vystymosi fazėse esantys augalai.
Lietuvoje šalnos gali sukelti didelių nuostolių. Pavasarį jos kenkia daigams ir vaismedžių žiedams, o rudens šalnų pažeistos daržovės praranda dalį vertingųjų savybių, gali pasikeisti jų skonis ir išvaizda.
- Sėjos ir sodinimo laiką verta planuoti taip, kad augalai išvengtų ilgai trunkančių pavasario šalnų, o derlius būtų nuimtas iki prasidedant rudens šalnoms.
- Jautresnes daržoves galima auginti iškilesnėse ir atviresnėse vietose. Jose vėjas neleidžia telktis šaltam orui.
- Nuo šalčio augalus apsaugo fliso arba džiuto uždangalai. Flisą galima karpyti, todėl jis patogus nedideliems plotams uždengti. Per šią medžiagą augalus pasiekia lietaus vanduo, šviesa ir maisto medžiagos, o dirvoje išsilaiko šiluma bei drėgmė.
- Vakare augalus galima palaistyti šiltu vandeniu. Drėkinimas skatina šilumos kilimą iš gilesnių dirvos sluoksnių. Soduose šalnų pavojų taip pat mažina dirvos drėkinimas ir žiedų bei lajos apipurškimas vandeniu.
- Jei dėl šalčio augalai iki ryto nuvysta, juos patariama palaistyti arba apšlakstyti šaltu vandeniu. Tai sumažina temperatūros skirtumą tarp augalo ir intensyvių rytinių saulės spindulių, todėl augalas gali atsigaivinti.
- Prieš patekant saulei aplinką galima tiesiogiai šildyti arba ventiliatoriais sukelti oro judėjimą. Pastarasis būdas labiau tinka uždaresnėms erdvėms.
