Prancūzijoje toliau brangstant pragyvenimui, ketvirtadienį visoje šalyje surengtos masinės streikuojančių darbuotojų ir įvairių visuomenės grupių demonstracijos. Po kelias savaites trukusių protestų tai tapo nauju įtampos eskalacijos etapu.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad iki 17 val. vietos laiku, arba 18 val. Lietuvos laiku, Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose į gatves išėjo apie 600 tūkst. žmonių. Tarp protestuotojų buvo studentų, moksleivių, mokytojų, vadinamųjų geltonųjų liemenių aktyvistų, ūkininkų ir kitų darbuotojų.
Protestai vyksta tuo metu, kai antra pagal dydį euro zonos ekonomika bando subalansuoti šalies finansus. Iki rinkimų, kuriuose bus renkamas centristų prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinis, liko pusmetis, o apklausose pirmauja kraštutinių dešiniųjų politinės jėgos.
Vyresniųjų klasių moksleivių judėjimas iš pradžių kilo dėl mokymosi sąlygų, tačiau netrukus susiliejo su platesniu visuomenės nepasitenkinimu dėl augančių pragyvenimo išlaidų ir nelygybės. Spalio 17 dieną tai peraugo į didžiausias per daugelį metų riaušes Prancūzijoje.
Paryžiuje vykusiame mitinge profesinių sąjungų federacijos CGT lyderė Sophie Binet teigė, kad šiuo metu svarbiausia ne tai, ar protestuotojai pasieks pergalę, o kokio masto ji bus.
Profesinės sąjungos reikalauja didinti atlyginimus visoje šalyje, reformuoti mokesčius ir gerinti jaunimo mokymosi sąlygas. Jos taip pat kritikuoja policijos nustatytus apribojimus kai kurioms protesto akcijoms.
Dauguma eitynių vyko ramiai, tačiau keliuose miestuose kilo susirėmimų su policija. Lione buvo padegta mažiausiai viena transporto priemonė, o pareigūnai panaudojo ašarines dujas.
Lione protestavęs vynuogių augintojas Martinas Thiberge sakė norėjęs prisidėti prie akcijų, nes jos, jo vertinimu, suvienijo skirtingas Prancūzijos visuomenės grupes. Jo teigimu, žmonės siekia iš savo darbo pragyventi ir gauti orų atlyginimą.
Paryžiuje visą dieną lankytojams buvo uždaryti turistų pamėgti Eifelio bokštas ir Triumfo arka.
Mokyklų blokados pasiekė dešimtis miestų
Į protestus keliuose miestuose įsitraukė dešimtys moksleivių. Vyriausybė paskelbė, kad buvo užblokuotos 81 iš maždaug 3,7 tūkst. Prancūzijos vidurinių mokyklų.
Moksleivių asociacija nurodė, kad pamokos buvo nutrauktos maždaug 1 tūkst. vidurinių mokyklų. Į šį skaičių įtrauktos ir užblokuotos, ir streiko dieną uždarytos įstaigos.
Švietimo ministerijos duomenimis, visoje šalyje streikavo apie 16 proc. mokytojų.
Prancūzijos naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad Paryžiuje policija panaudojo ašarines dujas, siekdama sutrukdyti moksleiviams blokuoti prieigą prie Helene-Boucher vidurinės mokyklos.
Streiką paskelbė valstybinių ir privačių švietimo įstaigų profesinės sąjungos. Prie akcijos taip pat prisidėjo geležinkelininkams, valstybinėms ligoninėms ir pašto paslaugoms atstovaujančios profsąjungos.
Ryte geležinkelių sistemoje užfiksuota tam tikrų sutrikimų. Paryžiaus Monparnaso stotyje psichologė, prisistačiusi Jeanne, pasakojo, kad jos kelionė buvo atidėta. Nors ji teigė, kad nemalonu anksti keltis ir vėliau sužinoti apie atšauktą traukinį, streiko aplinkybes ji sakė suprantanti.
Policijos veiksmus tiria institucijos
Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas trečiadienį paskelbė, kad visoje šalyje bus dislokuota 70 tūkst. policijos pareigūnų ir kitų saugumo pajėgų narių. Jis pažadėjo griežtą atsaką į smurtą ir neramumus.
Nors pagrindinės demonstracijos išliko taikios, kai kur protestuotojai susirėmė su pareigūnais. Minioms išsklaidyti policija naudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Šeštadienį Paryžiuje į saugumo pajėgas buvo paleisti padegamieji užtaisai. Dėl šio incidento pradėtas tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti.
Policijos veiksmų kritikai juos įvertino kaip pernelyg griežtus. Dėl įtarimų, kad prieš demonstrantus galėjo būti elgiamasi žiauriai, pradėti vidaus tyrimai.
Per pastarąsias savaites keli paaugliai protestuotojai buvo sunkiai sužeisti, o tūkstančiai žmonių sulaikyti.
Panašios protesto akcijos pastarosiomis savaitėmis vyko ir kitose Europos šalyse – Danijoje, Vokietijoje bei Italijoje.
