Lenkijoje įvykusios kruvinos šaudynės nerimą sukėlė ir Lietuvoje. Šis įvykis išryškino ne tik radikalizacijos keliamas grėsmes, bet ir klausimą, kaip panašioje situacijoje pasirengtų bei veiktų mūsų tarnybos. Nors Lenkijos pareigūnai į išpuolį reagavo itin greitai, Lietuvoje abejojama, ar tokio operatyvumo būtų galima tikėtis.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Seimo narys Vytautas Sinica ir Ukrainoje kariavęs savanoris, ekspertas Arūnas Kumpis.
Žmonėms trūksta aiškių instrukcijų
A. Kumpio teigimu, pirmiausia visuomenę reikėtų geriau informuoti apie elgesį kilus tokiai grėsmei. Jo manymu, šioje srityje labiausiai pažengusios yra Jungtinės Valstijos, kuriose sukurti konkretūs veiksmų algoritmai, o gyventojai su jais supažindinami.
Vienas pagrindinių principų – „bėk, slėpkis, ginkis“. Jei pabėgti neįmanoma, reikia ieškoti saugios patalpos, užrakinti ir užblokuoti duris, išjungti šviesą bei telefoną, išlikti tyliam ir laikytis atokiau nuo langų.
Taip pat žmonės mokomi, kaip elgtis grėsmei pasibaigus: kaip pasitikti atvykusius pareigūnus, kokią informaciją pateikti skambinant pagalbos telefonu ir kaip padėti sužeistiesiems.
Ekspertas pasakojo, kad Jungtinėse Valstijose saugumo priemonės ypač griežtos ir mokyklose. Į jas negalima patekti iš anksto nesusitarus: durys būna užrakintos, o lankytoją įleidžia pareigūnas.
Radikalizacija stebima, tačiau svarbi ir visuomenės nuotaika
V. Sinica teigė, kad galimų išpuolių prevenciją reikėtų vertinti plačiai – nuo radikalizacijos stebėjimo iki bendros visuomenės atmosferos.
Pasak politiko, Valstybės saugumo departamento ataskaitose daug dėmesio skiriama net vaikams, kurie viešose vietose demonstruoja galimus radikalumo požymius. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, kai kuriais atvejais gali būti pradedami teisminiai procesai, o kitais – apsiribojama įspėjimais, siekiant, kad žmonės atsitrauktų nuo tokių idėjų.
V. Sinica pabrėžė, kad nors Lietuvoje po įvairių aštresnių politinių įvykių visuomenė gali atrodyti įsitempusi ir susiskaldžiusi, Europos mastu ji esą išlieka gana nuosaiki ir nepoliarizuota.
Jo teigimu, tai yra svarbus pranašumas, nes demokratijai kyla pavojus tada, kai piliečiai vieni kitus ima laikyti priešais, o ne kitokią nuomonę turinčiais oponentais. Politikas taip pat atkreipė dėmesį į profesorės Ainės Ramonaitės tyrimus ir teigė, kad net Tėvynės sąjunga bei „Nemuno aušra“ dabartiniame parlamente galėtų būti laikomos kraštutiniais poliais.
Lenkijos tarnybų reakcija parodė Lietuvos spragas
Kalbėdamas apie pamokas Lietuvai, V. Sinica išskyrė Lenkijos policijos ir kitų tarnybų veiksmus. Jo teigimu, įvykio vietoje jos sureagavo itin profesionaliai ir faktiškai per keturias minutes.
Vis dėlto, remiantis pareigūnų profesinių sąjungų atstovės Romos Katinienės komentaru, Lietuvoje nėra pagrindo tikėtis tokio pat greito atsako. Tam, pasak V. Sinicos, trūksta priemonių, mokymų ir pakankamai išplėtotos skirtingų struktūrų sąveikos bei bendrų pratybų.
Politikas taip pat paminėjo, kad Lenkijoje neutralizuojant užpuoliką tiesiogiai dalyvavęs pareigūnas galėjo turėti specialiųjų pajėgų patirties. Tačiau, jo vertinimu, apskritai Lenkijos statutinių pareigūnų pasirengimas yra aukšto lygio.
Lietuvoje, V. Sinicos teigimu, statutinių pareigūnų padėtis išlieka sudėtinga ir ilgą laiką buvo apleista. Nors ją bandoma gerinti, ši sritis vis dar lieka kariuomenės šešėlyje.
Teisės naudoti ginklą klausimas dar neišspręstas
V. Sinica sakė, kad pastarosiomis savaitėmis statutinių pareigūnų padėčiai buvo skirta nemažai dėmesio, tačiau konkrečių sprendimų dėl teisės naudoti tam tikras priemones kol kas nepriimta. Buvo užregistruotas vidaus reikalų ministro siūlymas dėl įspėjamojo šūvio, kurį profsąjungos vertina palankiai.
Politiko teigimu, policijos pareigūnai ir pasieniečiai kasdienėje tarnyboje susiduria su teisine rizika ir baiminasi, kas jiems grėstų panaudojus ginklą vykdant pareigas. Jis mano, kad tokios baimės neturėtų būti: teisinės sąlygos privalo užtikrinti pareigūnų galimybę prireikus panaudoti prievartos priemones ir apginti valstybės autoritetą.
V. Sinica teigiamai įvertino ministro pastangas siekti geresnių statutinių pareigūnų darbo sąlygų ir didesnio finansavimo. Tačiau kartu pripažino, kad lėšų poreikiai įvairiose srityse viršija valstybės galimybes, o biudžeto deficitas išlieka per didelis.
Jeigu gynybai bus išlaikytas 5 proc. finansavimo tikslas, kitoms sritims, taip pat ir statutinėms tarnyboms, lėšų trūks. Politiko vertinimu, tai yra dabartinė realybė, todėl papildomo finansavimo reikia ieškoti visais įmanomais būdais.
Vienas iš svarstomų variantų – apskaičiuoti tiesioginę pasieniečių darbo įtaką biudžeto pajamoms, pavyzdžiui, dėl sulaikomų kontrabandininkų, ir pagal šią naudą papildomai finansuoti tarnybas. Tokie mechanizmai Vakarų valstybėse jau taikomi, tačiau Lietuvoje juos būtų galima pritaikyti tik ateinančiais metais.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai pateikiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
