Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija siūlo išplėsti atvejus, kai Lietuvos piliečiai galėtų išsaugoti šalies pilietybę, taip pat keisti pilietybės netekimo tvarką. Komisija taip pat ragina stiprinti ekonominius ryšius su diaspora ir ieškoti sprendimų demografinėms problemoms.
Šios iniciatyvos įrašytos į šešias komisijos rezoliucijas, priimtas spalio 13–15 dienomis vykusios sesijos metu.
Rezoliucijoje dėl gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo siūloma suteikti tokią galimybę Lietuvos piliečiams, kurie įgytų NATO arba Europos Sąjungos valstybių narių ir NATO partnerių pilietybę. Taip pat siūloma tobulinti pilietybės netekimo procedūrą – kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti galimas pasekmes žmogui ir Lietuvos interesams.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Kęstutis Vilkauskas penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė tikintis politiniu susitarimu. Jo vertinimu, po referendumų ir ankstesnių bandymų keisti įstatymą turėtų būti rasta politinės valios bei išminties priimti sprendimą.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pabrėžė, kad daliai diasporai svarbių klausimų spręsti nereikėtų papildomų valstybės lėšų. Jos teigimu, pilietybės klausimu svarbiausia būtų politinė valia susitarti ir pripažinti, kad Lietuva praranda žmones, vaikus, potencialius investuotojus bei tuos, kurie galėtų grįžti į šalį.
Kitose rezoliucijose siūloma paskirti instituciją, kuri koordinuotų užsienyje esančio Lietuvai svarbaus nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą. Taip pat raginama skirti lėšų Vokietijoje esančios Renhofo pilies renovacijai ir įsteigti kultūros paveldo išsaugojimo fondą.
Ekonominio bendradarbiavimo srityje komisija siūlo geriau viešinti informaciją apie investavimo ir verslo galimybes Lietuvoje, mažinti biurokratines kliūtis ir aktyviau įtraukti diasporos atstovus į eksporto bei investicijų skatinimo programas.
Be to, siūloma aiškiau nustatyti užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų kūrimo ir naudojimo taisykles. Komisija ragina stiprinti diasporos atsparumą propagandai ir dezinformacijai, tam rengiant praktines rekomendacijas bei mokomąją medžiagą.
D. Henke sakė, kad Lietuvos diaspora aktyviai dalyvauja ir šalies saugumo temose. Jos teigimu, lietuviai užsienyje su informaciniu karu susiduria jau seniai, tačiau kartais jiems trūksta priemonių, galimybių ir žmonių kovai su dezinformacija.
ELTA primena, kad 2024 m. gegužės pradžioje vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, nebuvo sėkmingas. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, jame dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai, arba 58,96 proc. visų rinkėjų.
Už Konstitucijos pakeitimą dėl pilietybės išsaugojimo balsavo 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai, arba 74,13 proc. balsavusiųjų, tačiau šio skaičiaus nepakako pataisai priimti. Konstitucijos pataisai patvirtinti už ją turi balsuoti ne mažiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių gyventojų.
2019 m. Lietuvoje taip pat buvo surengtas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, tačiau jis žlugo.
