Lietuvos kelių būklė vairuotojams kelia vis daugiau klausimų: duobės, nelygumai ir prastos būklės dangos tampa kasdienio eismo dalimi. Susisiekimo ministerija ir kelių priežiūros specialistai dažnai pabrėžia, kad infrastruktūrai atnaujinti trūksta lėšų, tačiau keliams žalą daro ne tik nepakankamas finansavimas.
Vienas svarbių veiksnių – sunkiasvoriai automobiliai, ypač į reisus išvykstantys su per dideliu kroviniu. Lietuvos transporto saugos administracijos atliktas tyrimas parodė, kad svorio kontrolė šalies įmonėse nėra nuosekli.
71 proc. vežėjų teigė, kad svorį tikrina arba bent įvertina tam tikromis aplinkybėmis, tačiau aiškią vidinę kontrolės tvarką turi mažiau nei pusė šių bendrovių. Faktinį transporto priemonės ar krovinio svėrimą atlieka tik 52 proc. jų. Kitos įmonės dažnai tikrina ašių apkrovą, remiasi darbuotojų patirtimi, skaičiavimais arba siuntėjo pateikta informacija.
Beveik 6 iš 10 apklaustų įmonių pripažino, kad kai kuriais atvejais laikytis svorio reikalavimų sudėtinga. Tarp nurodytų priežasčių – netikslūs krovinio dokumentai, nepatogus svėrimas ir užsakovų spaudimas visą krovinį išgabenti vienu reisu.
Tuo metu 61 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad leistino svorio viršijimas dažniau būna sąmoningas sprendimas nei atsitiktinė klaida. Dar 55 proc. respondentų teigė, jog vežėjai tikisi išvengti pareigūnų patikrinimo.
Viršijus ašies apkrovą žala keliui išauga itin sparčiai
„Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus vadovas Vytenis Radžiūnas teigia, kad bendrovė kol kas neturi tikslaus atskiro skaičiavimo, kiek papildomai kelių priežiūrai ir remontui kasmet kainuoja perkrautos transporto priemonės. Vis dėlto inžineriniai skaičiavimai rodo, kad žala dangai didėja ne proporcingai.
Pasak jo, ašies apkrovai padidėjus nuo 10 iki 12 tonų, kelio dangos konstrukcijai padaroma maždaug dvigubai didesnė žala.
Vertinant kelio irimo riziką, svarbi ne tik bendra vilkiko masė, bet ir tai, kaip krovinys paskirstytas. Transporto priemonė gali neviršyti bendrosios leidžiamosios masės, tačiau dėl netolygaus svorio pasiskirstymo viršyti vienos ar kelių ašių apkrovą.
Krovinio poveikis dangai perduodamas per ratus ir ašis, todėl būtent ašių apkrovos geriau parodo galimą kelio pažeidimą. Bendram vertinimui taip pat naudojami krovininio transporto vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kelio dangos būklės ir svėrimo sistemų duomenys.
Į pagrindinius kelius atkeliauja automatinė kontrolė
Šiuo metu Lietuvoje galimybės automatiškai nustatyti visus pažeidėjus yra ribotos. Veikiančios sistemos daugiausia padeda pareigūnams atrinkti galimai perkrautas transporto priemones, o galutinį patikrinimą atlieka pareigūnai.
Šiuo metu šalyje veikia 2 svėrimo sistemos, renkančios statistinius duomenis ir padedančios LTSA pareigūnams sustabdyti galimai stipriai perkrautus vilkikus. Taip pat vykdomas viešasis pirkimas dėl 6 naujų aukšto tikslumo automatinių svėrimo sistemų. Jų paskirtis – galimus svorio viršijimo pažeidimus automatiškai perduoti į Administracinių nusižengimų registrą.
Naujosios sistemos pirmiausia turėtų atsirasti sunkiasvorių transporto priemonių intensyviausiai naudojamose valstybinės reikšmės kelių vietose. Tarp jų – magistralės A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir kiti tranzitiniai keliai.
Patikrinus vilkikus pažeidimas nustatomas daugiau nei kas antrame
LTSA Komunikacijos skyriaus vedėja Dovilė Karužienė pabrėžia, kad dabartinių sistemų rodmenų nepakanka tiesioginei baudai skirti. Jos naudojamos įtartinoms transporto priemonėms atrinkti, o galutinį sprendimą priima pareigūnai, dirbantys su metrologiškai patikrinta įranga. Be to, LTSA pasirašė sutartį dėl 6 naujų mobiliųjų svarstyklių įsigijimo.
LTSA duomenimis, nuo 2022 m. iki šių metų spalio 20 d. pareigūnai patikrino 2 412 sunkiasvorių transporto priemonių. Iš viso nustatyti 1 386 leistinos masės arba ašių apkrovos pažeidimai.
Daugiausia, 687, pažeidimai užfiksuoti pagal Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį. Ji taikoma už važiavimą be leidimo, kai didžiausioji leidžiamoji ašies apkrova viršijama daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė – daugiau kaip 8 tonomis. Ši nuostata taip pat apima atsisakymą arba vengimą pasverti transporto priemonę ir sąlygų nesudarymą patikrinti jos matmenis, ašių apkrovą ar masę.
D. Karužienė pabrėžia, kad tyrime dalyvavusių 350 įmonių vadovų ir atsakingų vadybininkų nuomonė apie sąmoningą perkrovimą nėra tiesioginis įrodymas, jog tiek pat realių pažeidimų keliuose padaroma tyčia.
Atsakomybė gali tekti ne tik vairuotojui
Už perkrautą vilkiką atsakomybė gali būti taikoma ne vien vairuotojui. Priklausomai nuo aplinkybių, bauda gali grėsti įmonės vadovui, vežimo veiklą organizuojančiam vadybininkui, krovinio siuntėjui ar krovėjui.
Vairuotojas privalo laikytis nustatytų reikalavimų, o įmonės vadovas ar kitas už krovinių vežimą atsakingas asmuo turi tinkamai organizuoti veiklą ir užtikrinti priemones, padedančias išvengti transporto priemonės perkrovimo.
Kelių transporto kodeksas taip pat įpareigoja siuntėją, ekspeditorių arba, jei jų nėra pakrovimo vietoje, krovėją prieš išleidžiant sunkvežimį įsitikinti, kad vežėjas turi reikiamą leidimą sunkiasvorei transporto priemonei. Vien teiginys, kad krovėjui nebuvo pateikti vilkiko techniniai duomenys, nuo atsakomybės savaime neatleidžia. Vertinama, ar jis bandė informaciją patikrinti ir ar tinkamai išdėstė bei pritvirtino krovinį.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėta byla parodė, kokios gali būti tokio pažeidimo pasekmės. Pareigūnai sustabdė vilkiką, kurio faktinė masė siekė 66,4 tonos, nors leistina riba buvo 40 tonų. Taigi ji viršyta daugiau nei 26 tonomis.
Administracinė atsakomybė pritaikyta vairuotojui ir vadybininkui, atsakingam už įmonės krovinių vežimo organizavimą. Vadybininkui skirta 1 150 eurų bauda. Teismas pažymėjo, kad vien vairuotojo supažindinimo su pareigomis ir atsakomybės už tinkamą krovinio pakrovimą priskyrimo nepakanka, kad už vežimo veiklą atsakingas asmuo būtų atleistas nuo atsakomybės.
Vežėjai pasigenda svarstyklių ir vienodų taisyklių
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis LTSA apklausos rezultatus siūlo vertinti atsargiai. Nors tik 45 proc. įmonių turi aiškiai aprašytą svorio kontrolės tvarką, formalios procedūros nebuvimas nebūtinai reiškia, kad bendrovė svorio netikrina. Be to, daug „Linavos“ narių vykdo tarptautinius vežimus, todėl didelė jų veiklos dalis vyksta ne Lietuvoje.
N. Raulinaitis taip pat ragina nevertinti visų perkrovimo atvejų kaip tyčinių. Kartais problema kyla dėl netinkamo krovinio išdėstymo puspriekabėje: bendra masė gali būti neviršyta, tačiau viena ašis gali būti apkrauta per daug.
Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį ir į skirtingą Lietuvos bei užsienio vežėjų atsakomybės taikymą. Jo teigimu, problema nėra būdinga vien Lietuvos įmonėms. LTSA 2024 metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos vežėjų padėtis gerėja, o pažeidimų, ypač lemiančių draudimą tęsti kelionę, mažėja.
Susisiekimo ministerija yra nurodžiusi, kad reikšminga leistino svorio viršijimo pažeidimų dalis tenka užsienio vežėjams, ypač Lenkijos įmonėms. Esamas reguliavimas, pasak N. Raulinaičio, riboja galimybes jiems taikyti atsakomybę.
Vežėjams taip pat trūksta patogiai pasiekiamų svarstyklių. Asociacija siūlo plėsti vietų, kuriose prieš reisą galima patikrinti bendrą masę ir atskirų ašių apkrovas, tinklą, taip pat viešai skelbti jų adresus, darbo laiką ir teikiamas galimybes.
Įtarus perkrovą, vairuotojas neturėtų pradėti reiso
Tarptautiniuose vežimuose galiojanti CMR konvencija numato, kad už netiksliai dokumentuose nurodytą svorį siuntėjui gali tekti atlyginti vežėjo nuostolius. Todėl kilus ginčui dėl atsakomybės vairuotojas neturėtų likti vienas.
„Linava“ rekomenduoja nustačius pagrįstą perkrovos įtarimą nepradėti reiso ir nedelsiant kreiptis į vadybininką ar kitą atsakingą asmenį. Jis turėtų patikrinti dokumentus, susisiekti su siuntėju ir krovėju, o prireikus organizuoti bendros masės bei ašių apkrovų matavimą.
Jei nustatomas viršijimas, krovinys turi būti perskirstytas arba jo dalis iškrauta. Po to atitiktis reikalavimams turi būti patikrinta dar kartą. Vien vadybininko nurodymas tęsti kelionę neatleidžia nuo pareigos laikytis taisyklių.
Asociacija siūlo neapsiriboti vien baudomis ir viešinti palyginamąją statistiką: kiek tikrinama Lietuvos bei užsienio vilkikų, kokia dalis jų pažeidžia svorio reikalavimus ir kiek skirtų baudų iš tikrųjų išieškoma.
N. Raulinaičio teigimu, sąžiningai dirbantys Lietuvos vežėjai neturėtų patirti konkurencinio spaudimo dėl kontrolės ir atsakomybės taikymo spragų. Vienodi reikalavimai, jo vertinimu, turi reikšti ir vienodai neišvengiamą atsakomybę.
