Ketvirtadienį Prezidentūroje posėdžiaus Valstybės gynimo taryba (VGT). Už šalies gynybą atsakingi pareigūnai susitikime nagrinės integruotos oro erdvės gynybos įgyvendinimą ir perėjimą prie visuotinio šaukimo.
Darbotvarkėje taip pat numatyta aptarti oro atakos pavojaus perspėjimo sistemos tobulinimą bei bendradarbiavimo su Ukrainos gynybos pramone galimybes. Šias temas posėdžio išvakarėse BNS nurodė Prezidentūra.
VGT grįš prie visuotinio šaukimo klausimo
Prezidento vadovaujama Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba rugsėjo viduryje paskelbė, kad VGT siūlys paspartinti visuotinio šaukimo įvedimą.
Šią savaitę opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pasiūlė tokį modelį Lietuvoje pradėti taikyti 2030 metais. Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat teigia, kad būtina nustatyti datą, nuo kada būtų pradėtas visuotinis šaukimas, tačiau pabrėžia, jog tam reikia tinkamai pasirengti.
Sausį Krašto apsaugos ministerija sudarė 2026 metų karo prievolininkų sąrašą, į kurį įtraukti 42 tūkst. 556 jaunuoliai. Iš jų šiemet planuota pašaukti 5 tūkst. asmenų.
Įprastai šauktiniai Lietuvoje tarnauja devynis mėnesius. Vis dėlto šiais metais atsirado galimybė privalomąją karo tarnybą atlikti per tris, šešis arba devynis mėnesius.
Į tarnybą taip pat kviečiami mokyklas baigę 18–22 metų jaunuoliai, o jų skaičių kasmet ketinama didinti. Dalis politikų mano, kad toks sprendimas Lietuvą palaipsniui artina prie visuotinio šaukimo.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu rugpjūtį surengta apklausa atskleidė, kad beveik 80 proc. šalies gyventojų pritaria visuotinio šaukimo įvedimui. Dauguma jų prioritetą teikia vyrų šaukimui.
VGT posėdis vyksta tuo metu, kai Seime svarstomas kitų metų valstybės biudžetas. Jame krašto apsaugai numatoma skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,8 mlrd. eurų.
