Nuo lapkričio 1 d. sveikatos priežiūros sistemoje įsigalioja nemažai pakeitimų. Jie apims nuotolines medicinos paslaugas, skubiosios pagalbos skyrių darbą, Mokinio sveikatos pažymėjimų galiojimą, pacientų patekimą pas akių ligų gydytojus, vaikų, sergančių tam tikromis ligomis, stebėseną, dantų protezavimo kompensavimą ir pažangiosios terapijos vaistų gamybą.
Apžvelgiame svarbiausius pokyčius, su kuriais nuo lapkričio 1-osios susidurs pacientai ir jų artimieji.
Akių gydytojo konsultacija tam tikrais atvejais turės būti suteikta per 14 dienų
Pacientai, gavę siuntimą, skubos tvarka galės registruotis pas akių ligų gydytoją, jei pakartotinai to paties vizito metu bus nustatytas gerokai padidėjęs akispūdis – 30–39 mmHg.
14 dienų terminas taip pat bus taikomas staiga atsiradus regos iškraipymui, pablogėjus regėjimui, pradėjus dvejintis akyse ar atsiradus žvairumui. Tokia pati tvarka numatyta ūmiems akių vokų ir junginės infekciniams uždegimams, kai optimalus gydymas neduoda poveikio, taip pat įtarus pooperacines komplikacijas.
Vaikams skubi konsultacija turės būti skiriama nustačius naujai atsiradusį baltą akies dugno refleksą, nistagmą ar plaukiojančius akių judesius.
Per 14 dienų nuo siuntimo išrašymo taip pat turės būti atlikta pirminė neišnešiotų naujagimių retinopatijos patikra. Ji bus taikoma naujagimiams, kurių gestacinis amžius yra 32 savaitės ar mažiau ir (arba) gestacinis svoris mažesnis nei 1500 g, o koreguotas amžius – iki 44 savaičių.
Mokinio sveikatos pažymėjimas ne visada galios metus
Nuo lapkričio 1 d. išduodamų Mokinio sveikatos pažymėjimų galiojimo laikas kai kuriais atvejais gali sutrumpėti iki šešių mėnesių.
Profilaktiškai tikrinant vaiką privalės būti įvertinta ir jo burnos sveikata. Jei dantys bus sveiki, pažymėjimas, kaip ir anksčiau, galios vienerius metus. Tačiau nustačius ėduonies pažeistus dantis, kuriuos reikia gydyti, dokumentas galios šešis mėnesius nuo jo užpildymo dienos.
Iki lapkričio 1 d. išduoti pažymėjimai galios pagal ankstesnę tvarką – vienerius metus nuo išdavimo.
Pernai gydymo įstaigose vaikams suteikta daugiau nei 400 tūkst. burnos sveikatos profilaktikos paslaugų. Joms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skirta 2,6 mln. eurų.
Skubiosios pagalbos skyriuose slaugytojams suteikiama daugiau savarankiškumo
Skubiosios medicinos pagalbos išplėstinės praktikos slaugytojai, neviršydami savo profesinės kompetencijos, galės savarankiškiau apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikalingą pagalbą. Tikimasi, kad taip gyventojai greičiau gaus atsakymus, o gydytojai galės daugiau dėmesio skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.
Už šias slaugytojų teikiamas paslaugas bus mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Taip pat patikslinta paslaugų apmokėjimo tvarka, kai neatliekami laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai, pakoreguota skubiosios medicinos pagalbos kabineto sąvoka ir sudaryta galimybė jame paslaugas teikti pagal medicinos gydytojo arba išplėstinės praktikos slaugytojo kompetenciją.
Stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje teikia 99 gydymo įstaigos, iš jų 54 turi skubiosios medicinos pagalbos skyrius. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2025 m. juose užfiksuoti 624 905 pacientų apsilankymai ir suteiktos 1 420 565 paslaugos. Beveik penktadalis pacientų buvo paguldyti į stacionarą, o kiti išleisti gydytis ambulatoriškai arba pervežti į kitas įstaigas.
Vaikų ortodontinėms paslaugoms – aiškesnė tvarka ir papildomas finansavimas
Sveikatos apsaugos ministerija patikslino vaikams teikiamų ortodontinių paslaugų organizavimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo tvarką.
Naujose taisyklėse aiškiau apibrėžta, kokias paslaugas gali teikti gydytojai odontologai ir gydytojai ortodontai, taip pat numatytas papildomas finansavimas. Iki šiol kompetencijų turintys odontologai galėjo diagnozuoti ir gydyti dalį vaikų sąkandžio anomalijų išimamais ortodontiniais aparatais bei taikyti profilaktinius aparatus, tačiau paslaugų finansavimo ir teikimo reikalavimai nebuvo pakankamai aiškūs.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigė, kad nustatyta aiškesnė paslaugų teikimo tvarka, numatytas papildomas finansavimas ir sudarytos sąlygos pirminės grandies specialistams perimti dalį darbo krūvio. Tikimasi, kad tai padės anksčiau koreguoti sąkandžio problemas ir išvengti sudėtingesnio bei brangesnio gydymo ateityje.
Pirminio lygio odontologinės priežiūros įstaigoms, turinčioms sutartį su Valstybine ligonių kasa, pakeitimai taikomi nuo lapkričio 1 dienos. Antrinio lygio paslaugas teikiančioms įstaigoms jie įsigalios nuo 2027 m. balandžio 1 dienos.
Iki 2030 m. sausio 1 d. sąkandžio anomalijų gydymą išimamais aparatais privalės teikti tik tos pirminės įstaigos, kuriose dirba reikiamą kvalifikaciją turintys gydytojai odontologai, baigę atitinkamas studijas arba specialius universitetinius mokymus. Nuo 2030 m. sausio 1 d. šias paslaugas turės užtikrinti visos pirminės odontologinės priežiūros įstaigos.
Dalis akių tyrimų bus atliekama nuotoliniu būdu
Nuo lapkričio 1 d. gydymo įstaigos galės teikti pirminės teleoftalmologijos paslaugas cukriniu diabetu sergantiems suaugusiesiems, kurie per pastaruosius metus nebuvo konsultuoti oftalmologo dėl diabetinės retinopatijos.
Pacientas apsilankys pas šeimos gydytoją, kuris nufotografuos akių dugną ir vaizdą nuotoliniu būdu perduos oftalmologui. Šis įvertins tyrimą ir prireikus nukreips pacientą tolesniam gydymui.
Teleoftalmologija pirmiausia skirta diabetinės retinopatijos rizikai nustatyti. Laiku diagnozavus ligą ir paskyrus gydymą, galima gerokai sumažinti komplikacijų, taip pat regėjimo netekimo, tikimybę. Tyrimai rodo, kad vertinant diabetinės retinopatijos riziką nuotolinė paslauga yra tokia pat efektyvi kaip tiesioginė oftalmologo konsultacija.
SAM duomenimis, 2024 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo beveik 168 tūkst. žmonių, tačiau oftalmologo konsultaciją gavo tik trečdalis jų. Nors akių patikra diabetu sergantiems žmonėms rekomenduojama bent kartą per metus, dalis pacientų į gydytojus nesikreipia, nes komplikacijos ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų.
Paslauga bus organizuojama centralizuotai per E. sveikatos sistemą. Prie elektroninio siuntimo bus pridedami skaitmenizuoti standartizuoti klausimynai. Tikimasi, kad tai ypač palengvins paslaugų prieinamumą regionų gyventojams.
Nustatyta, kaip bus stebimi artritu ir jungiamojo audinio ligomis sergantys vaikai
Naujasis reglamentavimas pirmą kartą nustato bendras jaunatviniu artritu ir sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis sergančių vaikų stebėjimo sąlygas, ligų sąrašą ir patikrų periodiškumą.
Jei liga yra vidutinio ar didelio aktyvumo arba vaikui skiriami ligą modifikuojantys vaistai, vaikų reumatologas turės jį apžiūrėti kas 3–6 mėnesius. Kai liga mažai aktyvi ir tokie vaistai nenaudojami, patikros bus atliekamos kas 6–12 mėnesių.
Jaunatviniu artritu sergančius vaikus tokiais pačiais intervalais stebės ir oftalmologas. Vaikų, sergančių iridociklitu – akies rainelės ir krumplyno uždegimu, – sveikatos būklė bus tikrinama kas 3–6 mėnesius.
Patikslinta dantų protezavimo išlaidų kompensavimo tvarka
Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja atnaujinta dantų protezavimo paslaugų kompensavimo tvarka. Ja siekiama aiškiau nustatyti kompensavimo sąlygas ir sumažinti skirtingo teisės aktų nuostatų aiškinimo galimybes.
Patikslinti procedūrų išlaidų kompensavimo reikalavimai, sąvokos, atvejai, kada paslaugos apmokamos PSDF lėšomis, taip pat vaikams taikomi kriterijai ir išimtys. Detaliau apibrėžta, kada reikalinga gydytojų konsiliumo išvada.
Taip pat aiškiau reglamentuota dantų protezavimo plano sudarymo, procedūrų apskaitos ir registravimo Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo posistemyje tvarka. Atsisakyta nebeaktualių pranešimų formų.
PSDF lėšomis kompensuojamas paslaugas gali gauti senatvės pensijos amžių sukakę žmonės, vaikai iki 18 metų, žmonės su negalia ir pacientai, gydyti dėl burnos, veido ar žandikaulių onkologinės ligos.
Keičiasi pažangiosios terapijos vaistų gamybos reikalavimai
Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja pažangiosios terapijos vaistų, gaminamų pagal ligoninės išimtį, reikalavimų ir leidimų juos gaminti išdavimo pakeitimai.
Jais siekiama pagerinti inovatyvių vaistų prieinamumą onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams. Tokie pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas gaminti konkrečiam pacientui pritaikytus preparatus ir gydytojui parinkti tinkamiausią gydymą.
Pagal ligoninės išimtį pažangiosios terapijos vaistai gaminami neįprastu būdu – taikant modifikuotus gamybos metodus arba kitokį gamybos dažnumą nei įprastos pramoninės gamybos metu. Šie preparatai priskiriami personalizuotai medicinai, nes parenkami konkrečiam pacientui pagal jo individualias savybes ir klinikinę būklę, kai registruoti vaistai nėra veiksmingi arba gydymas jais neprieinamas.
Nustatyti su Europos Sąjungos reikalavimais suderinti gamybos standartai. Preparatai turės būti gaminami laikantis ES specialiųjų geros gamybos praktikos reikalavimų.
Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai taip pat bus įpareigoti tvirtinti kiekvieno preparato kokybės dokumentų rinkinį, užtikrinti jo atsekamumą, farmakologinį budrumą ir veiksmingumo stebėseną.
