Vieniems žmonėms pavyksta išmiegoti visą naktį nepabundant, o kiti nuolat pramerkia akis apie 3 valandą ryto ir vėliau nebegali užmigti. Pasikartojantys prabudimai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis – nuo įtampos iki sveikatos sutrikimų, todėl svarbu išsiaiškinti, kas vyksta.
Kokybiškas miegas yra svarbi fizinės ir emocinės savijautos dalis. Nors trumpi prabudimai naktį yra įprasti ir dažnas žmogus jų net nepastebi, sunkumai vėl užmigti gali rodyti, kad organizmui kažkas trukdo ilsėtis, rašė theheartysoul.
Kodėl akys atsimerkia būtent nakties viduryje?
Miegas vyksta ciklais: iš budrumo pereinama į lengvą, gilų miegą, o vėliau – į REM fazę, kurios metu dažniausiai sapnuojama. Pirmoje nakties pusėje daugiau laiko praleidžiama gilaus miego stadijose, o artėjant rytui vis svarbesnė tampa REM fazė.
Naktį žmonės gali pabusti kelis kartus – tai savaime nėra neįprasta. Susirūpinti verta tada, kai prabudimas apie 3 valandą ryto tampa pasikartojantis ir po jo ilgai nepavyksta užmigti.
Viena dažniausių priežasčių gali būti stresas. Darbas, santykiai, šeimos rūpesčiai ir sudėtinga geopolitinė padėtis veikia nervų sistemą. Įtampa keičia hormonų pusiausvyrą ir suaktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl kūnas gali tapti budrus net tuo metu, kai turėtų ilsėtis. Dėl to gali padažnėti širdies ritmas, pakilti kūno temperatūra ir būti sunkiau vėl užmigti.
Trumpalaikė įtampa dažnai sumažėja išnykus ją sukėlusiai situacijai. Tačiau užsitęsus stresui verta kreiptis į specialistus. Kai kuriems žmonėms gali padėti joga, kvėpavimo pratimai, meditacija arba ramesnė vakaro rutina.
Nemiga, diagnozuojamas miego sutrikimas, dėl kurio sunku užmigti arba išlaikyti miegą, vargina apie 10–20 proc. žmonių. Jei naktiniai prabudimai kartojasi nuolat, reikėtų pasitarti su gydytoju, kuris galėtų padėti parinkti tinkamą gydymą.
Amžius ir vaistai taip pat gali turėti įtakos
Bėgant metams keičiasi miego struktūra: gilus miegas trumpėja, todėl žmogus tampa jautresnis šviesai ir triukšmui. Vyresni žmonės taip pat dažniau vartoja vaistus, galinčius daryti įtaką poilsiui.
Miegą gali trikdyti kai kurie diuretikai, vaistai nuo peršalimo, antidepresantai, beta blokatoriai ir kortikosteroidai. Jei kyla įtarimų, kad prabudimai susiję su vartojamais vaistais, jų keitimo ar alternatyvų reikėtų aptarti su gydytoju.
Sveikatos problemos
Miegą gali sutrikdyti įvairūs sveikatos sutrikimai. Jie kartais sukelia skausmą, dusulį, dažną poreikį šlapintis ar kitus nemalonius pojūčius, dėl kurių žmogus prabunda ir nebegali patogiai ilsėtis.
Pastebėjus tokius simptomus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Kasdieniai įpročiai gali pabloginti miegą
Poilsiui įtakos turi ir gyvenimo būdas. Vakare naudojamų ekranų šviesa, alkoholis, kofeinas, vėlai valgomas sunkus maistas, nepakankamas fizinis aktyvumas ar vėlyvas dienos miegas gali išbalansuoti natūralų miego ritmą.
Verta įvertinti savo vakaro rutiną – kartais keli nedideli įpročių pakeitimai gali padėti miegoti giliau.
Kaip susigrąžinti ramesnį poilsį?
Vienas svarbiausių žingsnių – laikytis pastovaus režimo: eiti miegoti ir keltis panašiu metu kiekvieną dieną.
Taip pat naudinga dieną daugiau judėti, po pietų nevartoti kofeino, vėlai vakare atsisakyti alkoholio ir vakarieniauti likus bent porai valandų iki miego.
Jei tarp 3 ir 5 valandos ryto pabundate tik retkarčiais, nerimauti nereikėtų – tai gali būti normalu. Tačiau nuolatiniai prabudimai, darantys įtaką kasdieniam gyvenimui, yra priežastis pasikalbėti su gydytoju.
