Dėl nuo 2025 metų Lietuvoje taikytų oro erdvės ribojimų buvo paveiktas 521 skrydis ir beveik 71 tūkst. keleivių. Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, bendras ribojimų virš šalies oro uostų laikas sudarė 99 valandas.
Aviacijos ir turizmo sektoriaus atstovai teigia, kad tokie sutrikimai sukelia problemų visai sistemai: tenka keisti skrydžių planus, organizuoti keleivių transportavimą ir apgyvendinimą, o keliautojams kyla klausimų dėl tolesnės kelionės bei jiems priklausančios pagalbos.
LTOU nurodė, kad dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą, civilinę aviaciją ir visuomenę, kai rizikingose aviacijai teritorijose fiksuojami balionams būdingi navigaciniai žymenys, oro erdvė virš Lietuvos oro uostų nuo 2025 metų buvo apribota 25 kartus. Dar 7 kartus ribojimai įvesti Lietuvoje paskelbus oro pavojų.
Oro uostų atstovai teigė nekaupiantys duomenų apie dėl meteorologinių reiškinių taikytus ribojimus. Vis dėlto vien praėjusį savaitgalį dėl tiršto rūko buvo paveikti 26 skrydžiai.
„Oro navigacijos“ operacinės veiklos departamento vadovas Tomas Montvila aiškino, kad laikinai apribojus oro erdvės naudojimą, oro eismo valdymo specialistai iš anksto planuoja ir derina veiksmus, kad skrydžiai būtų vykdomi saugiai.
Jo teigimu, visi sprendimai priimami vadovaujantis tarptautinėmis oro eismo valdymo procedūromis, o saugumas išlieka svarbiausiu prioritetu. Panaikinus ribojimus, reikia laiko atkurti suplanuotą skrydžių seką, subalansuoti orlaivių srautus ir užtikrinti reikiamus atstumus tarp lėktuvų ore bei ant žemės.
Dėl to tvarkaraščių sutrikimai gali tęstis ilgiau nei pats oro erdvės ribojimas. Skrydžių srautai atkuriami palaipsniui, kad visi sprendimai atitiktų aukščiausius saugos reikalavimus.
Trūksta autobusų ir viešbučių
Avialinijų „Heston Airlines“ skrydžių vykdymo viceprezidentas Tomas Nemeika sakė, kad oro uostų ar oro erdvės uždarymas Lietuvoje nebėra netikėtas reiškinys, todėl aviacijos ir turizmo sektoriai dabar yra geriau pasirengę nei anksčiau. Tačiau kiekvienas ribojimas vis tiek reiškia skubų orlaivių rotacijos, įgulų darbo ir skrydžių programos koregavimą.
Anot jo, susiduriama su autobusų, skirtų keleiviams vežti, ir apgyvendinimo vietų trūkumu. Kaunas, kuris dažnai tampa artimiausiu atsarginiu oro uostu, nėra pakankamai pritaikytas aptarnauti didelius keleivių ir orlaivių srautus.
Dėl to keleiviams gali tekti ilgai laukti lėktuve, atsiimant bagažą susidaro eilės. Kai kuriais atvejais jiems neleidžiama išlipti Kaune, nes planuojama sulaukti oro erdvės atvėrimo ir tęsti skrydį į Vilnių. Kiti skrydžiai gali būti nukreipiami į užsienio oro uostus.
T. Nemeika pabrėžė, kad kiekvienas toks pakeitimas avialinijoms reiškia papildomas išlaidas. Be to, būtent oro bendrovė turi užtikrinti, kad keleiviai saugiai ir sklandžiai pasiektų numatytą vietą.
Jei skrydis nukreipiamas į kitą oro uostą arba jo išvykimas atidedamas, aviakompanija turi padengti papildomas nusileidimo, antžeminio aptarnavimo, degalų, keleivių transportavimo ir apgyvendinimo išlaidas. Ji taip pat atsako už kuo greitesnį keleivių grąžinimą į Vilnių ir visos priklausančios pagalbos suteikimą.
Kelionių organizatoriaus „Coral Travel“ Baltijos šalių rinkodaros vadovė O. Belova priminė, kad pagal laukimo trukmę ir skrydžio atstumą oro vežėjas keleiviams turi nemokamai suteikti maisto bei gėrimų. Jei skrydis perkeliamas į kitą dieną, privaloma pasirūpinti nemokama nakvyne viešbutyje ir transportu iki jo.
Oro bendrovė taip pat turi suteikti galimybę keleiviams du kartus paskambinti, išsiųsti elektroninius laiškus ar žinutes.
Jei skrydis vėluoja ilgiau nei penkias valandas, keleivis gali atsisakyti kelionės ir per septynias dienas susigrąžinti visą bilieto kainą. Keliaujant su persėdimu, tokiu atveju taip pat galima reikalauti skrydžio atgal į pradinę išvykimo vietą.
Ši pagalba turi būti suteikiama ir susidarius ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl prastų oro sąlygų. Jei aviakompanija nepasirūpino priklausančia pagalba, keleiviams patariama išsaugoti čekius, nes pagrįstas išlaidas vėliau galima susigrąžinti.
Keliaujant su kelionių organizatoriumi dėl pagalbos reikėtų kreiptis į jį, o savarankiškai keliaujantiems žmonėms – tiesiogiai į skrydį vykdančią aviakompaniją.
Kelionių organizatorių atsakomybė – ribota
Europos Sąjungos teisė įpareigoja kelionių organizatorių užtikrinti tinkamą kelionės paslaugų teikimą. Tačiau dėl ypatingų aplinkybių, tokių kaip ekstremalūs orai ar saugumo grėsmės, jis neprivalo kompensuoti keleivių patirtų nuostolių.
Tokiais atvejais organizatorius turi pasirūpinti keliautojų apgyvendinimu iki trijų naktų ir padėti jiems grįžti namo.
O. Belova taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet ES šalys susitarė dėl atnaujintų oro keleivių teisių. Jas planuojama įgyvendinti 2027 metų rugpjūtį.
Numatoma, kad aviakompanijos per 96 valandas nuo keleivio atvykimo turės informuoti jį apie jo teises ir paaiškinti, kaip pateikti prašymą kompensacijai gauti, jeigu dėl vėlavimo tokia teisė atsiranda. Keleiviai prašymą galės pateikti per devynis mėnesius, o oro bendrovės kompensaciją turės išmokėti per 30 dienų.
Atnaujintomis taisyklėmis taip pat planuojama uždrausti aviakompanijoms anuliuoti atgalinį bilietą vien todėl, kad keleivis nepasinaudojo pirmąja jungtinio skrydžio dalimi. Tai turėtų suteikti keliautojams papildomų garantijų.
Oro erdvė Lietuvoje ribojama ne vien dėl rūko, stipraus vėjo ar kitų meteorologinių reiškinių. Pastaraisiais metais papildomų saugumo iššūkių kelia iš Baltarusijos atskrendantys kontrabandiniai oro balionai, taip pat Rusijos karo prieš Ukrainą metu naudojami, galimai paklydę, perimti ar nukreipti koviniai dronai.
Dažniausiai ribojimai paveikia Vilniaus oro uostą, todėl skrydžius stengiamasi perkelti į alternatyvias vietas. Lėktuvai dažniausiai leidžiasi Kauno, Rygos, Gdansko, Varšuvos, o kai kuriais atvejais – Stokholmo Arlandos oro uostuose.
