Europoje vis garsiau kalbama apie didėjančią Rusijos grėsmę. Specialiosios tarnybos fiksuoja Maskvai priskiriamas diversijas ir kitas operacijas, o politikai įspėja apie galimus bandymus patikrinti NATO ryžtą. Neseniai valstybinė agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, o po kelių valandų pašalino tekstą „Rusijos laukia dar viena spec. operacija. Ji bus labai trumpa“, kuriame buvo svarstoma apie raketų smūgius Lietuvai, taip pat ir branduolinio ginklo panaudojimą.
Tačiau kokie požymiai iš tiesų rodo pasirengimą dideliam karui ir ar juos galima pastebėti iš anksto? 2021 metais Rusija telkė karius bei techniką prie Ukrainos sienos, rengė plataus masto pratybas, o rudenį pradėjo naują pajėgų koncentraciją. Šie procesai buvo fiksuojami ir viešai aptariami likus keliems mėnesiams iki 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusio plataus masto įsiveržimo, rašo „Zerkalo“.
Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad Rusijos išpuolis prieš NATO šalis galėtų atrodyti kitaip nei pasirengimas agresijai prieš Ukrainą. Skirtųsi Maskvos tikslai, veiksmai, turimos technologijos ir pasirengimas, taip pat NATO atsakas.
Pirmieji signalai – kariuomenės telkimas prie sienos
2021 metų balandžio pradžioje Ukraina paskelbė apie Rusijos pajėgų koncentraciją prie rytinės šalies sienos ir aneksuotame Kryme. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas tuomet kalbėjo apie 28 bataliono taktines grupes, arba maždaug 20–25 tūkstančius karių.
Balandžio 13 dieną tokio masto perkėlimą patvirtino ir pati Rusija. Sergejus Šoigu teigė, kad per vadinamąjį „kontrolinį patikrinimą“ prie vakarinių sienų buvo pasiųstos dviejų armijų pajėgos ir trys oro desanto pajėgų (VDV) junginiai. Anot tuometinio ministro, kariai vykdė mokomąsias ir kovines užduotis, o dislokavimas buvo atsakas į NATO karinį aktyvumą. Patikrinimą planuota užbaigti per dvi savaites.
Balandžio 20 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina karo nepradės, tačiau yra jam pasirengusi ir prireikus ginsis iki galo. Jis taip pat pabrėžė, kad šalis visada sieks taikos diplomatinėmis priemonėmis.
Galimo karo scenarijai tuo metu jau buvo aptariami viešai. Balandžio 21 dieną „Novaja gazeta“ paskelbė pokalbį su karinio planavimo specialistu Vladimiru Denisovu apie padėtį Donbase ir palydovines Rusijos pajėgų dislokavimo nuotraukas. Žurnalistas Valerijus Širiajevas nurodė, kad dėl „korporatyvinės etikos“ ekspertas negalėjo tiesiogiai aprašyti galimo įsiveržimo. Todėl tekste buvo vartojamos užuominos apie staigų sustiprėjimą, kontrpuolimo potencialą, priemonių naudojimą iš besiribojančios teritorijos ir visų turimų priemonių panaudojimą.
Tą pačią dieną Vladimiras Putinas skaitė pranešimą Federaliniam Susirinkimui. Nors didžioji kalbos dalis buvo skirta vidaus politikai, pabaigoje jis kalbėjo apie tarptautinius santykius. Prezidentas teigė, kad Rusija pati nustatys savo „raudonąsias linijas“, o jas peržengusiems bus atsakyta „asimetriškai, greitai ir griežtai“.
Balandžio 22 dieną Sergejus Šoigu paskelbė apie patikrinimo pabaigą. Kariuomenė kitą dieną turėjo pradėti grįžimą į nuolatinės dislokacijos vietas ir baigti jį iki gegužės 1 dienos. Tačiau 41-osios bendrosios ginkluotės armijos ginkluotė ir technika liko Pogonovo poligone į pietus nuo Voronežo. Šis dislokavimas užsitęsė: CSIS tyrimo duomenimis, technika ten buvo iki liepos pabaigos.
Ką fiksuoja dabar
2026 metais „Institute for the Study of War“ (ISW) analitikai perspėjo, kad galimas Rusijos pasirengimas operacijai nebūtinai bus toks akivaizdus kaip 2021 metais prie Ukrainos. Jei Kremlius galimą puolimą prieš Estiją rengtų palaipsniui, daugelį ženklų būtų sunku pastebėti. Todėl svarbu stebėti ne tik didelio masto invazijai būdingus požymius, bet ir nedidelius Rusijos pajėgų sudėties bei dislokavimo pokyčius.
2021 metais svarbų vaidmenį atliko karinių pratybų grandinė. Rengdamasi „Zapad-2021“, Rusija ir Baltarusija parengiamuosius mokymus pradėjo dar vasarą, gerokai anksčiau nei rugsėjį vykusi pagrindinė fazė. Rugpjūtį buvo rengiamos inžinerinių, karo policijos ir užnugario padalinių pratybos, taip pat materialinio ir techninio aprūpinimo mokymai. Analitikai fiksavo lauko ligoninės desantavimo treniruotę ir balandžio mėnesio patikrinime dalyvavusios 41-osios armijos dalinių įsitraukimą. Oficialiai „Zapad-2021“ scenarijuje Rusija ir Baltarusija reagavo į sąlyginio priešininko puolimą, tačiau ekspertai atkreipė dėmesį į didelio masto puolamuosius veiksmus.
Iki rudens pajėgos vėl pradėjo augti. „Digital Forensic Research Lab“ tyrėjai, lygindami palydovines nuotraukas ir karinių transportavimų vaizdo įrašus, nustatė, kad anksčiau Pogonove matyta 41-osios armijos technika spalį pasirodė prie Jelnios Smolensko srityje. Vėlesnėmis savaitėmis į tą vietą buvo siunčiami kiti daliniai ir ginkluotė. Karinių vienetų augimas buvo pastebėtas ir Kryme.
Lapkritį CSIS paskelbė palydovinių nuotraukų analizę, kurioje buvo matomos naujos žmonių ir technikos dislokavimo vietos. Šįkart pajėgų telkimas nebuvo aiškinamas naujomis didelėmis, oficialiai paskelbtomis pratybomis.
Gruodžio viduryje situacija tapo oficialių tarptautinių įspėjimų objektu. Gruodžio 16 dieną Šiaurės Atlanto taryba pareiškė, kad prie Ukrainos sienų sutelkta reikšminga Rusijos pajėgų grupuotė, ir paragino deeskaluoti padėtį.
2026 metais kariniai mokymai taip pat vyko netoli NATO valstybių. Rugsėjį Baltarusija pradėjo keturių dienų pratybas prie Lenkijos ir Lietuvos sienų. Jų metu kariai treniravosi saugoti sieną, kovoti su diversinėmis grupėmis ir gintis nuo bepiločių orlaivių bei lengvosios aviacijos.
Dalis manevrų vyko netoli Suvalkų koridoriaus – Lenkijos ir Lietuvos sienos ruožo tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities. Šis koridorius sausuma jungia Baltijos šalis su kitomis NATO valstybėmis. Vienas poligonas buvo įrengtas prie Lietuvos sienos, kiti – maždaug už 15 ir 60 kilometrų nuo Lenkijos. Baltarusijos gynybos ministerija teigė, kad pratybos buvo gynybinės.
Mokymai vyko ir Kaliningrado srityje. Rugpjūčio 6 dieną Baltijos laivynas pranešė apie kranto raketinių dalinių treniruotę. Kompleksų „Bal“ įgulos užėmė pozicijas ir imitavo raketų paleidimus į priešininką vaizduojančius laivus. Baltijos laivyno teigimu, sąlyginiai smūgiai buvo nukreipti į daugiau nei dešimt jūros taikinių.
Be tankų ir karių reikia ir tiekimo
Dideliam kariniam junginiui neužtenka vien atgabenti karius bei šarvuotąją techniką. Būtini degalai, ryšio priemonės, medicininė pagalba ir šaudmenys. DFRLab išanalizavo vaizdo įrašą, kuriame matomas lapkritį Krymo kryptimi važiavęs 34-osios motorizuotų šaulių brigados ešelonas. Kartu su savaeige artilerija tyrėjai atpažino kuro bei kitą pagalbinę įrangą. Kryme taip pat buvo sukaupta daug artilerijos technikos, likusios po pavasarinio išskleidimo.
2021 metų rugpjūtį Rusijos žiniasklaidoje pasirodė informacija apie spartų kovinio armijos rezervo programos BARS plėtimą. „Nezavisimaja gazeta“, remdamasi Pietų karinės apygardos atstovu, rašė apie planus rezervą padidinti iki maždaug 38 tūkstančių žmonių. Iki tol, leidinio duomenimis, jame buvo 400 žmonių.
2026 metais Rusija išplėtė galimybes pasitelkti karinį rezervą. Nuo metų pradžios rezervistus, savanoriškai sudariusius sutartį su Gynybos ministerija, galima siųsti į specialius mokymus kritiškai svarbių objektų apsaugai. Įsaką dėl tokių pratybų 2026 metais Vladimiras Putinas pasirašė 2025 metų gruodžio 30 dieną.
2026 metų liepą Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos žvalgyba fiksuoja pasirengimą dideliam rezervistų šaukimui rudenį. Jo teigimu, sausio–liepos mėnesiais Rusijos kariuomenė surinko apie 221 tūkstantį žmonių, o Ukrainos vertinimu, per tą patį laikotarpį Rusijos nuostoliai siekė maždaug 222,5 tūkstančio žuvusiųjų ir sužeistųjų. ISW nurodė, kad sąlygas naujiems rezervistų šaukimams Rusija kūrė mažiausiai nuo 2025 metų rudens.
Tuo pat metu Ukraina pranešė apie galimą užsienio karių atvykimą. Anot Zelenskio, nuo birželio Rusija Voronežo srityje rengė bazes dar maždaug 30 tūkstančių kariškių iš Šiaurės Korėjos apgyvendinimui.
2021 metais Ukrainos ir Rusijos specialiosios tarnybos ne kartą skelbė apie užkardytas diversijas ir agentūrines operacijas. SBU vasarį pranešė išaiškinusi keliose Ukrainos srityse veikusį FSB agentūrinį tinklą, kuriame, tarnybos duomenimis, dalyvavo buvę Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai. SBU teigė, kad tinklo nariai rinko informaciją apie Ukrainos kariuomenę, mėgino verbuoti karius ir rengė diversijas, taip pat prieš karinius lėktuvus Kulbakino aerodrome. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl valstybės išdavystės, terorizmo, neteisėto disponavimo ginklais ir šnipinėjimo.
Rugsėjį SBU paskelbė aptikusi prieštankinių minų ir sprogmenų slėptuvę netoli Družkivkos geležinkelio stoties Donecko srityje. Specialioji tarnyba teigė, kad ją diversijoms galėjo įrengti ginkluotų darinių „DNR“ nariai.
Per 2021 metus Ukrainos žvalgyba nustatė daugiau nei 80 įtariamų agentų ir šnipų, o pagal valstybės išdavystės, šnipinėjimo bei terorizmo straipsnius pradėjo daugiau nei 130 bylų. Įvairiomis bausmėmis buvo nuteista daugiau nei 60 žmonių, o per 20 įtariamų Rusijos specialiųjų tarnybų agentų sulaikyta dėl pasirengimo diversijoms ar mėginimų jas įvykdyti.
2026 metais Europos valstybės tęsė su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamų diversijų tyrimus. Rugpjūtį Taline buvo padegtas gynybos bendrovės „Milrem Robotics“, gaminančios karinę robotiką ir tiekiančios ją Ukrainai, pastatas. Rugsėjo 29 dieną Estijos valdžia pareiškė, kad tai buvo Rusijos specialiųjų tarnybų užsakyta operacija.
Rugsėjo 23 dieną Lenkijoje buvo padegta antžeminė palydovinio ryšio „Starlink“ stotis. Lenkijos prokuratūra mano, kad taip galėjo būti siekiama sutrikdyti ryšį Lenkijoje ir kitose regiono valstybėse. Tyrėjai įtaria, jog užpuolikai veikė pagal Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymus.
Dar vienas incidentas rugpjūtį užfiksuotas Vokietijos Leipcigo/Halės oro uoste. Dronas su sprogmenimis trenkėsi į Ukrainos krovininio lėktuvo An-124 sparną, tačiau nesprogo. Vokietijos institucijos įvykį tyrė kaip galimą diversijos bandymą, o vėliau Vokietijos vyriausybė jį susiejo su Rusija.
Spalį Rumunijoje buvo užpultos „Starlink“ antenos. Išpuolį įvykdė du kaukėti asmenys, o incidentas taip pat siejamas su Rusijos specialiųjų tarnybų veikla.
Augantis spaudimas šalies viduje
Kartu su kariniu pasirengimu Rusijos valdžia 2021 metais stiprino spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai ir opozicijai. „Užsienio agentais“ buvo paskelbti, be kitų, „Meduza“, „Dožd“ ir „Važnyje istoriji“, o „Projekt“ pripažintas „nepageidaujama organizacija“.
Rugsėjį patvirtintas neslaptos informacijos apie karinę ir karinę-techninę veiklą sąrašas. Valdžia teigė, kad tokios informacijos perdavimas užsienio adresatams gali kelti pavojų Rusijos saugumui. Į sąrašą pateko duomenys apie kariuomenės dislokavimą, ginkluotę, ginklų laikymo vietas ir pirkimus.
2026 metais Rusija toliau plėtė „užsienio agentų“ registrą. „Human Rights Watch“ duomenimis, nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų liepos į jį buvo įtraukti 197 asmenys, organizacijos ir projektai.
Valdžia taip pat toliau blokavo VPN paslaugas ir kitus būdus apeiti interneto cenzūrą. Žmogaus teisių gynėjai fiksavo daugėjančias baudžiamąsias bylas prieš žurnalistus, aktyvistus ir kitus Rusijos valdžios kritikus, įskaitant esančius už šalies ribų.
Vienu ryškiausių propagandinio pasirengimo agresijai šaltinių laikomi paties Vladimiro Putino pareiškimai. 2021 metų liepos 12 dieną jis paskelbė straipsnį „Apie istorinį rusų ir ukrainiečių vieningumą“, kuriame ginčijo savarankišką Ukrainos politinį kelią ir jos ryšius su Vakarais laikė problema Rusijai.
Putinas rašė, kad „šiuolaikinė Ukraina – visiškai ir pilnai tarybinės epochos kūrinys“, o valstybė „didele dalimi buvo kuriama istorinės Rusijos sąskaita“.
Tuo metu Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje buvo girdimi ir grasinantys pareiškimai. 2021 metų balandžio 11 dieną RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ per televiziją „Rossija 1“ teigė, kad „karšto karo“ atveju Rusija Ukrainą nugalėtų „per dvi dienas“, taip pat kalbėjo apie Ukrainos „ugnies taškų“ slopinimą.
Metų pabaigoje, Vakarams įspėjant apie galimą įsiveržimą, Rusijos pareigūnai tokius planus viešai neigė. Gruodžio 3 dieną Federacijos Tarybos vicepirmininkas Konstantinas Kosačiovas televizijos „Rossija 24“ eteryje sakė, kad Rusija neturi puolimo prieš Ukrainą planų ir nesirengia jokiai puolamajai operacijai.
2026 metais Rusijos televizijoje ir toliau skambėjo grasinimai Baltijos valstybėms. Sausio 20 dieną laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ buvęs Latvijos europarlamentaras ir Rusijos propagandinių laidų dalyvis Andrejus Mamykinas pasiūlė Baltijos šalis panaudoti kaip taikinį raketai „Orešnik“. Solovjovas į šį pasiūlymą atsakė pritarimu.
Kita vertus, Maskva atkakliai neigė ketinimus pulti Europą. Liepos 8 dieną Margarita Simonian pareiškė, kad kalbos apie Rusijos pasirengimą karui su Europa yra netiesa. Rugpjūčio 27 dieną Dmitrijus Peskovas taip pat sakė, kad pranešimai apie galimą Rusijos puolimą prieš vieną iš NATO valstybių nesusiję su Maskvos ketinimais.
Reikalavimai Vakarams ir NATO atsakas
2021 metų gruodį Rusijos retorika tapo dar aštresnė. Gruodžio 9 dieną Vladimiras Putinas susitikime su Žmogaus teisių taryba tai, kas vyksta Donbase, palygino su genocidu. Gruodžio 21 dieną Gynybos ministerijos kolegijoje jis galimą JAV ir NATO raketų atsiradimą Ukrainoje pavadino rimta grėsme Rusijos saugumui.
Gruodžio 17 dieną Maskva paviešino JAV ir NATO skirtų reikalavimų projektus. Tarp jų buvo reikalavimas atsisakyti tolesnės Aljanso plėtros ir apriboti jo karinę veiklą Ukrainoje bei Rytų Europoje.
Ukraina atsakė, kad jos santykių su NATO negali spręsti Maskva. Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad dėl narystės Aljanse turi spręsti Ukrainos žmonės ir NATO valstybės, o ne trečioji šalis, grasindama „raudonosiomis linijomis“.
2026 metų rugsėjo 1 dieną Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško pareiškė, kad Maskva neturi nei priežasčių, nei planų pulti NATO šalis. Jis klausė, kam Rusijai reikėtų pulti Baltijos valstybes, jei dar Sovietų Sąjunga pripažino jų nepriklausomybę.
Gruško taip pat teigė, kad Vakarai demonizuoja Rusiją ir priskiria jai įvairius ketinimus. Jo vertinimu, Vakarų karinės strategijos, pajėgų stiprinimas, ginklų pirkimai ir rytinio flango logistika rodo, kad būtent Vakarai rengiasi kariniam susidūrimui su Rusija.
Tuo metu NATO Ankaros deklaracijoje, paskelbtoje 2026 metų liepos 8 dieną, Rusiją įvardijo ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui ir stabilumui. Aljanso šalys paskelbė didinsiančios gynybos išlaidas, perkančios naujos ginkluotės ir stiprinsiančios oro bei priešraketinę gynybą, bepiločių sistemas ir tolimojo tiksliojo smūgio pajėgumus.
Buvusi JAV atstovė: delsimas gali baigtis tiesioginiu karu
Buvusi JAV nuolatinė atstovė prie NATO Julianne Smith leidinyje „Foreign Affairs“ perspėjo, kad pernelyg atsargi Aljanso reakcija į Rusijos hibridines atakas gali galiausiai nuvesti iki tiesioginio karinio susidūrimo.
Jos teigimu, Rusijos hibridinis karas prieš Europą tapo pavojingesnis. Prie kibernetinių atakų ir dezinformacijos prisidėjo diversijos, padegimai bei incidentai su dronais. Veiksmai darosi atviresni, o Maskvai vis sunkiau įtikinamai neigti savo vaidmenį.
J. Smith mano, kad Rusija kol kas nebūtinai siekia pradėti karą su NATO. Anot jos, Kremlius greičiau tikrina, ar Aljansas pasirengęs taikyti 5-ąjį straipsnį, mėgina skaldyti sąjungininkus ir didinti paramos Ukrainai kainą bei riziką Europai.
Didžiausia problema, jos vertinimu, yra NATO atsakas. Incidentai dažniausiai vertinami atskirai, stiprinami patruliai, žvalgyba ir infrastruktūros apsauga, tačiau Rusija beveik nesusiduria su kolektyvinėmis pasekmėmis. Tokia padėtis gali skatinti „šliaužiančią eskalaciją“, kai Maskva palaipsniui didina statymus.
J. Smith perspėja, kad kitas rimtas incidentas gali nusinešti daug gyvybių arba sukelti tiesioginį Rusijos konfliktą su viena iš NATO valstybių.
Kad taip nenutiktų, ji siūlo nuo daugiausia gynybinio atsako pereiti prie bendro atgrasymo: griežtinti sankcijas, aktyviau spausti Rusijos „šešėlinį laivyną“, stiprinti kibernetinę gynybą ir povandeninės infrastruktūros apsaugą. Po Rusijos hibridinių atakų, jos teigimu, parama Ukrainai turėtų būti ne mažinama, o didinama.
