Vilniuje statomame Nacionaliniame stadione pradėtas dengti stogas. Jis turėtų apsaugoti tribūnose futbolo rungtynes ir koncertus stebinčius žmones nuo lietaus, kitų kritulių bei saulės kaitros. Spalį startavus darbams, jau įrengta maždaug trečdalis stogo dangos pagrindo, o iki lapkričio pabaigos numatyta sujungti visas laikančiąsias plienines konstrukcijas, nurodoma pranešime spaudai.
Stadiono generalinės rangovės, statybų bendrovės „Naresta“, vadovas Tadas Grincevičius teigia, kad stogas iš esmės pakeis atviro stadiono lankytojų patirtį. Pasak jo, renginiams trunkant kelias valandas, apsauga nuo kritulių ypač aktuali šeimoms su vaikais ir žmonėms, į stadioną atvykstantiems vėsesniu metų laiku. Bendrovė planuoja iki didžiųjų metų švenčių uždengti daugiau nei pusę stogo ploto.
Šiuo metu darbai vyksta keliose stadiono zonose. Vienur montuojami paskutiniai metalinių konstrukcijų elementai, kitur jau klojami stogo sluoksniai. Lapkritį planuojama užbaigti likusį kampą, konstrukcijas sujungti į vientisą sistemą ir pradėti fasado montavimą.
Iki gruodžio pabaigos – beveik 60 proc. stogo
Stogo konstrukcijų montavimas ir dengimas vyksta vienu metu. Užbaigtos konstrukcijų dalys perduodamos dangą įrengiančioms komandoms, o kitose vietose montavimo darbai dar tęsiami. T. Grincevičiaus teigimu, tokiam darbų organizavimui būtinas tikslus eiliškumo, medžiagų tiekimo ir kėlimo darbų derinimas, tačiau jis leidžia didinti uždengiamą plotą nelaukiant, kol bus sumontuotos visos konstrukcijos.
Bendras Nacionalinio stadiono stogo plotas siekia 9,5 tūkst. kv. m. Šiuo metu jau įrengta 3,1 tūkst. kv. m profiliuoto metalo pakloto – pagrindo, ant kurio montuojami kiti stogo sluoksniai. Visą sistemą sudarys profiliuotas paklotas, šilumos izoliacija ir nuo vandens apsauganti hidroizoliacinė danga.
Stogo dengimas numatytas dviem etapais. Pirmuoju bus uždengta 5,6 tūkst. kv. m, arba beveik 60 proc. viso ploto. Šią dalį planuojama baigti iki gruodžio pabaigoje prasidedančio šventinio laikotarpio pabaigos. Likusį plotą ketinama uždengti sausį–vasarį, tačiau galutiniai terminai priklausys nuo oro.
Darbus aukštyje gali tiesiogiai paveikti vėjas, krituliai ir temperatūra. Įvertinti reikia ne tik saugaus darbo galimybes, bet ir sąlygas tinkamai įrengti dangą, nes nuo to priklausys jos sandarumas bei ilgaamžiškumas, pažymi „Naresta“ vadovas.
Rengiamas futbolo aikštės pagrindas
Lygiagrečiai stogo darbams ruošiamas ir pagrindinės futbolo aikštės pagrindas. Keliamas jo lygis, rengiamasi įrengti laistymo bei šildymo sistemas, o aplink aikštę tiesiami lietaus nuotekų vamzdynai.
Šie sprendimai bus svarbūs vejos priežiūrai ir aikštės naudojimui skirtingais metų laikais. Laistymo sistema palaikys reikiamą drėgmę, šildymas mažins grunto įšalimo riziką, o vandens nuvedimo infrastruktūra pašalins kritulių bei perteklinį laistymo vandenį.
T. Grincevičius pabrėžia, kad nors žiūrovai matys tik veją, jos būklę ir tinkamumą rungtynėms didele dalimi lems po ja įrengtas pagrindas bei inžinerinės sistemos. Todėl darbai turi būti atliekami nustatyta seka, suderinant aukščius ir skirtingų sistemų įrengimą. Tai ypač svarbu Lietuvos klimato sąlygomis, kai aikštę veikia tiek gausūs krituliai, tiek šaltis.
Stadiono viduje toliau įrengiamos patalpos, montuojamos inžinerinės sistemos, betonuojamos grindys ir atliekami hidroizoliacijos darbai. Čia bus įrengtos žiūrovų aptarnavimo erdvės, taip pat patalpos komandoms, teisėjams ir renginių organizatoriams.
Statybvietėje apsilankė UEFA delegacija
Spalio 30 d. Nacionalinio stadiono statybvietėje pirmą kartą lankėsi Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) delegacija. Kartu su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovais ji apžiūrėjo stadioną ir susipažino su darbų eiga.
Vizitas surengtas ruošiantis 2028 metais Lietuvoje vyksiančiam Europos vaikinų iki 17 metų futbolo čempionatui. Siekiama, kad tarp turnyro rungtynių vietų būtų ir Nacionalinis stadionas Vilniuje.
Pasak T. Grincevičiaus, galimybė tarptautinių varžybų pasirengimą aptarti pačioje statybvietėje leido rangovų komandai pristatyti įgyvendinamus sprendinius, paaiškinti patalpų ir infrastruktūros paskirtį bei aptarti darbų eigą. Tai sudaro sąlygas iš anksto derinti statybos ir būsimo stadiono naudojimo klausimus.
Nacionalinį stadioną planuojama įrengti pagal aukščiausios, UEFA IV, kategorijos reikalavimus. Jie apima futbolo aikštę, žaidėjams ir teisėjams skirtas patalpas, žiūrovų infrastruktūrą, saugumo sprendimus, žiniasklaidos darbo vietas ir rungtynių organizavimo erdves.
Šie kriterijai susiję ir su lankytojų patirtimi: matomumu iš tribūnų, transliacijų sąlygomis, saugiu judėjimu, patekimu į stadioną bei naudojimusi jo infrastruktūra. „Naresta“ atsakomybė, kaip teigia jos vadovas, – kokybiškai įgyvendinti projektą, kad stadionas atitiktų tarptautinėms varžyboms keliamus reikalavimus ir būtų patogus tūkstančiams lankytojų.
1994 m. veiklą pradėjusi „Naresta“ šiuo metu taip pat stato „Domus Naturae“ gamyklą Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke, „Saulės“ privačios gimnazijos kompleksą, Vilniaus Verkių slėnio gimnaziją M. Marcinkevičiaus gatvėje, daugiafunkcį kompleksą „AMPÉRA“, pirmąją Europoje saldaus baltymo brazeino gamyklą ir daugiafunkcę šaudyklą Rūdninkų poligone. Bendrovė taip pat modernizuoja A. Goštauto kvartalą per pirmąjį jo konversijos etapą.
