Lapkritis skiriamas vyrų sveikatai ir prostatos vėžio prevencijai, todėl šis laikotarpis primena apie vieną dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Prostatos vėžys neretai daugelį metų nesukelia jokių juntamų požymių, o atsiradę negalavimai kartais rodo jau pažengusią ligą.
Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojas Rolandas Sausdravas paaiškina, kokių simptomų nereikėtų nuvertinti, kada tyrimus verta atlikti anksčiau ir kodėl tikrintis svarbu net tada, kai vyras jaučiasi visiškai sveikas.
Prostatos vėžys išsivysto, kai prostatos ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2 tūkst. naujų šios ligos atvejų, o nuo jos miršta maždaug 500 vyrų. Tai dažniausias vyrų onkologinis susirgimas šalyje.
Gydytojas teigia, kad ši liga gali ilgai išlikti nepastebėta. Dažniausiai simptomai pasireiškia tik tuomet, kai navikas padidėja ir ima trikdyti šlapinimąsi.
Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis, jei susilpnėja šlapimo srovė, dažniau norisi šlapintis, ypač naktimis, arba lieka nepilno pasišlapinimo pojūtis. Dėmesio verti ir atvejai, kai šlapimas susilaiko, jo nepavyksta sulaikyti ar jame pastebima kraujo. Apie galimai išplitusią ligą kartais gali signalizuoti neaiškios kilmės juosmens arba dubens skausmas. Nors tokie požymiai nebūtinai reiškia prostatos vėžį, jų ignoruoti nereikėtų.
Skausmo nebuvimas ligos neatmeta
Kadangi prostatos vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, ypač svarbūs tampa profilaktiniai tyrimai. Vienas pirmųjų – kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas prostatos specifinio antigeno, arba PSA, kiekis. Jis gali padėti aptikti ligą ankstyvoje stadijoje, kai gydymo pasirinkimų yra daugiau.
Padidėjęs PSA rodiklis savaime dar nepatvirtina vėžio, tačiau gali būti priežastis atlikti išsamesnius tyrimus. Pacientas gali būti siunčiamas urologo konsultacijai, o kilus įtarimui dėl vėžio atliekamas prostatos magnetinio rezonanso tyrimas ir biopsija.
R. Sausdravas pabrėžia, kad nuostata „jeigu neskauda, vadinasi, esu sveikas“ šiuo atveju gali būti klaidinanti. Profilaktinių patikrų tikslas – nustatyti ligą dar iki simptomų atsiradimo. Pirmasis žingsnis yra paprastas kraujo tyrimas, kurį gali paskirti šeimos gydytojas, todėl baimė dėl galimo skausmingo tyrimo neturėtų tapti priežastimi nesitikrinti.
Artimųjų ligos istorija gali pakeisti tyrimų pradžią
Pagal Lietuvoje vykdomą prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą PSA tyrimas nemokamai atliekamas 50–69 metų vyrams. Jei vyro tėvas arba brolis sirgo prostatos vėžiu, programoje galima dalyvauti nuo 45 metų.
Dažniausiai ši liga nustatoma vyresniems nei 50 metų vyrams, o maždaug trys ketvirtadaliai pacientų yra vyresni nei 65 metų. Vis dėlto riziką lemia ne vien amžius – svarbūs ir genetiniai veiksniai bei šeimos ligos istorija.
Pasak gydytojo, tėvo ar brolio sirgimas prostatos vėžiu beveik padvigubina tikimybę susirgti. Jei liga buvo nustatyta dviem ar daugiau artimų giminaičių, rizika padidėja daugiau nei penkis kartus.
Jaunesniems vyrams, neturintiems papildomų rizikos veiksnių, įprastai profilaktiniai tyrimai nereikalingi. Tačiau dėl ankstesnio tikrinimosi verta pasitarti su gydytoju, jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų arba artimos giminaitės jauname amžiuje sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu – tai gali būti susiję su BRCA geno mutacija.
Stebėjimo gali reikėti ir vyrams, kurie jau peržengė prevencinės programos amžiaus ribą. Jei ankstesni PSA rezultatai buvo ribiniai arba rodiklis didėjo, gydytojas gali rekomenduoti tyrimus tęsti.
Rizikai įtakos gali turėti ir gyvensena. Turimi duomenys leidžia manyti, kad nutukimas gali būti susijęs su agresyvesne prostatos vėžio forma. Tačiau net sveikai gyvenantis vyras nėra visiškai apsaugotas nuo šios ligos, todėl gera savijauta ir sveiki įpročiai neturėtų pakeisti profilaktinių patikrų.
Anksti nustačius prostatos vėžį, gydymo taktika parenkama pagal konkrečią situaciją – gali būti taikomas aktyvus stebėjimas, radioterapija, hormonų terapija arba operacija. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo didesnės galimybės ją sėkmingai kontroliuoti ar išgydyti. Nustačius ankstyvos stadijos vėžį, penkerių metų išgyvenamumas siekia iki 98 proc.
