Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išteisino autobuso vairuotoją T. B., kuris buvo kaltinamas 2025 m. rugpjūčio 17 d. Kauno autobusų stoties teritorijoje, važiuodamas atbuline eiga, kliudęs pėsčiąją. Dėl per eismo įvykį patirtų sužalojimų moteris vėliau mirė.
Bylos duomenimis, nelaimė įvyko apie 11 valandą. Vairuotojas autobusu atbulomis išvažiavo iš keleivių įlaipinimo aikštelės ir kliudė stoties teritorijoje ėjusią moterį. Ji gydymo įstaigoje mirė.
T. B. buvo kaltinamas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimu, dėl kurio įvyko avarija ir žuvo žmogus. Teisme vairuotojas kaltę pripažino bei išreiškė apgailestavimą. Jis pasakojo prieš pradėdamas manevrą apsidairęs, aplinką patikrinęs per autobuso veidrodėlius ir pajudėjęs maždaug 3–5 km/val. greičiu. Išvažiavęs iš aikštelės T. B. išgirdo smūgį ir iškart sustabdė autobusą.
Išnagrinėjęs vaizdo įrašus bei kitus byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad moteris, atsirėmusi į lazdelę ir nešdamasi pirkinių maišelį, ėjo per autobusų stoties teritoriją. Priėjusi prie autobuso galo ji pasuko už transporto priemonės, o autobusas pradėjo važiuoti atbuline eiga jau tuo metu, kai moteris buvo už jo.
Teismo vertinimu, nukentėjusioji atsidūrė autobuso „aklojoje“ zonoje, todėl vairuotojas jos negalėjo matyti per galinio vaizdo veidrodėlius. Be to, autobuse nebuvo atbulinės eigos vaizdo kameros ar garsinio signalo, kurie būtų padėję stebėti erdvę už transporto priemonės.
Teismas taip pat įvertino moters pasirinktą maršrutą. Ji važiuojamąja stoties dalimi ėjo ne tam, kad įliptų į autobusą ar iš jo išliptų, o norėdama sutrumpinti kelią nuo stotyje esančios parduotuvės iki namų. Nors buvo galimybė rinktis pėstiesiems skirtą šaligatvį, moteris pasuko už didelių gabaritų transporto priemonės galo ir neįvertino galimo autobuso manevro bei su juo susijusio pavojaus. Taip pat atsižvelgta į jos amžių ir judėjimo sunkumus, dėl kurių galimybės greitai sureaguoti bei pasitraukti iš autobuso trajektorijos buvo ribotos.
Šių aplinkybių visumą teismas įvertino kaip itin neatsargų nukentėjusiosios elgesį, turėjusį įtakos eismo įvykio kilimui.
Teismas pabrėžė, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimas prieš važiuojant atbuline eiga įsitikinti manevro saugumu nereiškia absoliučios vairuotojo atsakomybės už visas tokio manevro pasekmes. Esą būtina vertinti konkrečią situaciją ir kitų eismo dalyvių elgesį.
Nors buvimas „aklojoje“ zonoje savaime neatleidžia vairuotojo nuo pareigos būti atsargiam, byloje reikėjo nustatyti, ar T. B. konkrečiomis aplinkybėmis objektyviai galėjo numatyti moters buvimą už autobuso ir išvengti susidūrimo.
Įvertinęs visus surinktus duomenis, teismas nenustatė pakankamo pagrindo teigti, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atsargiai arba neatitiko atsargaus vairuotojo elgesio standarto.
Nuosprendyje konstatuota, kad vien avarijos faktas ir jos padariniai savaime neįrodo, jog jie kilo dėl kaltinamojo nusikalstamai neatsargių veiksmų.
T. B. išteisintas, nes jo veikoje nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Jiems išaiškinta teisė žalos atlyginimo siekti civilinio proceso tvarka. Iš išteisintojo taip pat nepriteistos nukentėjusiųjų patirtos proceso išlaidos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
