Kiek šį sezoną Lietuvos rankinio lygos klubai gali skirti čempioniškoms ambicijoms? Kas sukaupė daugiausia titulų, kas rungtyniauja didžiausioje arenoje, o kuri komanda į aikštę išleidžia daugiausia legionierių? Taip pat paaiškėjo, kurios ekipos sudėtis yra vyriausia ar jauniausia ir kuris treneris tame pačiame klube dirba ilgiausiai.
Įsibėgėjant Lietuvos rankinio lygos (LRL) sezonui, apžvelkime visus septynis čempionato klubus. Trečius metus iš eilės komandos pateikia planuojamus biudžetus, žaidėjų amžiaus vidurkį, legionierių skaičių ir kitus rodiklius. Kartu verta prisiminti jų istoriją aukščiausioje šalies lygoje ir iškovotus Lietuvos čempionų titulus.
„Dragūnas“ ginasi titulą, tačiau iki rekordininkų dar trūksta
Iš šiuo metu LRL žaidžiančių komandų Lietuvos čempionėmis yra tapusios keturios. Daugiausia titulų turi Kauno „Granitas-Karys“ – kauniečiai čempionatą laimėjo 15 metų iš eilės, 1991–2005 m., o dar du kartus triumfavo 2008 ir 2009 metais.
Antroje vietoje pagal titulus yra Klaipėdos „Dragūnas“. Praėjusį sezoną klaipėdiečiai Lietuvos čempionais tapo 11 kartą. Vilniaus „Šviesa“ taurę iškovojo keturis sykius, o Alytaus „Varsa-Stronglasas“ – kartą.
Čempionų titulo dar nėra laimėjusios Varėnos „Ūla“, HC „Vilnius“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“. Tarp jau nebeegzistuojančių klubų du kartus – 2006 ir 2007 m. – čempione tapo Panevėžio „VikingMalt“.
Kada klubai debiutavo Lietuvos čempionate?
Po nepriklausomybės atkūrimo pirmasis Lietuvos vyrų rankinio čempionatas, dabartinės LRL pirmtakas, surengtas 1990 metais. Nuo pat lygos pradžios iki šiol joje žaidžia du klubai – „Granitas“ ir „Varsa“.
„Ūla“ LRL debiutavo 1993 metais, tačiau į aukščiausią lygą sugrįžo tik 2024–2025 m. sezone, po šešerių metų pertraukos. Tą patį sezoną po aštuonerių metų pertraukos sugrįžo ir „Pieno žvaigždės“ – tai vėliausiai iš dabartinių klubų aukščiausioje lygoje debiutavusi komanda.
Biudžetai svyruoja nuo 60 iki 350 tūkst. eurų
Visų LRL komandų planuojamų sezono biudžetų suma šiek tiek viršija 1,5 mln. eurų. Daugiausia lėšų šį sezoną numatė titulą ginantis ir trečio iš eilės čempionų trofėjaus siekiantis Klaipėdos „Dragūnas“. Jo biudžetas išaugo iki 350 tūkst. eurų, todėl klaipėdiečiai tapo vienvaldžiais lyderiais.
Praėjusį sezoną trys daugiausia lėšų turėję klubai – „Dragūnas“, „Šviesa“ ir „Pieno žvaigždės“ – planavo po 300 tūkst. eurų. Ketvirtą vietą dabar užima „Granitas-Karys“, savo biudžetą padidinęs nuo 160 tūkst. iki 190 tūkst. eurų. Mažiausiai lėšų, kaip ir pernai, turi daugiausia iš vietinių žaidėjų sudaryta „Ūla“.
Šešis iš septynių LRL klubų remia miestų ir rajonų savivaldybės. Prie komandų biudžetų prisideda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus miestų, taip pat Pasvalio ir Varėnos rajonų savivaldybės. Savivaldybės paramos negauna tik HC „Vilnius“.
Arenų dydžiai: vienas klubas gali sutalpinti 5500 žiūrovų
Didžiausią namų areną turi Alytaus „Varsa-Stronglasas“ – joje telpa net 5500 žiūrovų. Antroje vietoje pagal talpą yra „Pieno žvaigždžių“ arena, trečioje – Klaipėdos „Dragūno“ namų salė. Daugiausia Lietuvos čempionų titulų turintis „Granitas-Karys“ rungtyniauja mažiausioje salėje.
„Pieno žvaigždžių“ arena talpina 1200 žiūrovų, o Klaipėdos BVC Didžiojoje sporto salėje, kurioje žaidžia „Dragūnas“, telpa 800 žmonių.
Po 300 žiūrovų gali priimti VMSM „Sostinės tauro“ sporto salė, kurioje rungtyniauja „Šviesa“, Vilniaus rankinio salė, kurioje žaidžia „Vilnius“, ir „Ąžuolo“ gimnazijos sporto salė, namų aikštė „Ūlai“.
„Vilnius“ išlieka vyriausia, o „Granitas-Karys“ ir „Ūla“ – jauniausios
Vyriausia LRL komanda ir toliau yra „Vilnius“, nors sostinės ekipos žaidėjų amžiaus vidurkis per metus sumažėjo dvejais metais. Labiausiai atjaunėjo „Šviesos“ sudėtis – jos žaidėjų amžiaus vidurkis sumažėjo net 4,5 metų.
Jauniausios komandos statusu dalijasi „Granitas-Karys“ ir „Ūla“.
22 legionieriai atvyko iš devynių šalių
Sezono pradžioje šeši LRL klubai užregistravo 22 žaidėjus iš devynių užsienio valstybių. Tai keturiais legionieriais daugiau nei praėjusį sezoną.
Daugiausia užsieniečių turi Pasvalio „Pieno žvaigždės“ – pagal šį rodiklį jos artimiausias konkurentes lenkia mažiausiai du kartus. „Ūla“ išlieka vienintele komanda, kurios sudėtyje nėra nė vieno legionieriaus.
Net 12 į LRL atvykusių rankininkų yra iš Ukrainos. Po du žaidėjus atstovauja Sakartvelui ir Tunisui, o po vieną – Norvegijai, Moldovai, Baltarusijai, Kazachstanui, Egiptui ir Kanadai.
„Dragūnas“ turi keturis legionierius – du kartvelus, ukrainietį ir moldavą. Tiek pat užsieniečių yra ir „Šviesos“ gretose: du ukrainiečiai, norvegas ir kanadietis.
Trenerių kaita: vienas strategas klube dirba nuo 2015-ųjų
Šį sezoną nauji treneriai stojo prie trijų LRL komandų vairo. Šešioms iš septynių ekipų vadovauja Lietuvos specialistai. Vienintelis užsienietis treniruoja Pasvalio „Pieno žvaigždes“ – tai ukrainietis Serhijus Serenko.
Ilgiausiai su ta pačia komanda dirba „Vilniaus“ strategas Kęstutis Lapinskas. 55 metų sostinės klubo įkūrėjas ekipą treniruoja nuo 2015 metų. „Granitą-Karį“ nuo 2020-ųjų treniruoja 43-ejų Vaidotas Grosas, o „Ūlos“ trenerio pareigas nuo 2022 m. eina 52-ejų Irmantas Markiavičius.
Praėjusio sezono pabaigoje, 2026 m. kovo mėn., „Dragūno“ treneriu tapo vyriausias lygos strategas – 58-erių Miglius Astrauskas. Jauniausias LRL treneris yra 30-metis Karolis Bliuvas, nuo šio sezono pradžios vadovaujantis „Šviesai“.
Šį sezoną darbo taip pat ėmėsi dar du specialistai. 49-erių Serhijus Serenko tapo Pasvalio komandos vyriausiuoju treneriu, o Alytaus ekipai pradėjo vadovauti 35-erių Tadas Stankevičius, baigęs rankininko karjerą.
