Šiemet Lietuva neteko daugybės visuomenei gerai žinomų žmonių – kūrėjų, mokslininkų, sporto pasaulio atstovų ir visuomenės veikėjų. Jų veikla paliko ryškų pėdsaką šalies kultūroje, moksle, sporte ir kasdieniame gyvenime.
Visų Šventųjų diena primena ne tik artimuosius, kurių kapus aplankome, bet ir žmones, savo darbais kūrusius Lietuvos veidą, įkvėpusius kitus bei telkusius bendruomenę.
Danė Jurkšaitytė
Metų pradžioje paskelbta apie Danės Jurkšaitytės, garsaus Jurkšaičių šeimyninio trio narės ir dainininkės Paulinos Paukštaitytės močiutės, mirtį.
Apie netektį socialiniame tinkle pranešta artimųjų vardu. Žinią netrukus lydėjo gerbėjų užuojautos ir prisiminimai.
Laimutė Kedienė
Mirė Laimutė Kedienė – mama, močiutė, sesuo ir draugė, kaip buvo pabrėžta pranešime apie jos mirtį.
Jos sūnus Drąsius Kedys mirė 2010 metų balandžio 20 dieną Kauno rajone. Jis buvo siejamas su dviem visuomenę sukrėtusiomis nužudymų bylomis, kuriose figūravo kaip pagrindinis įtariamasis.
Česlovas Norvaiša
Kovo mėnesį, eidamas 91-uosius metus, mirė legendinis sportinių šokių treneris, šokėjas ir gydytojas Česlovas Norvaiša.
Apie netektį savo „Facebook“ paskyroje pranešė šokėjas Andrius Kandelis. Jis Č. Norvaišą apibūdino kaip trenerį, mokytoją, įkvėpėją ir Lietuvos sportinių šokių legendą, padėkojant už jo indėlį į šokio pasaulį.
Sportinių šokių klubo „Sūkurys“ atstovai teigė esantys dėkingi visiems, kurie galėjo Č. Norvaišą pažinti, iš jo mokytis ir būti šalia. Anot jų, jo vertybės, darbai ir pradėtos tradicijos liks gyvos, o jį pažinoję žmonės jas tęs ir saugos.
Birutė Galdikas
Kovo 24 dieną mirė pasaulinio garso lietuvių kilmės antropologė, profesorė ir orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas. Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė pranešė, kad mokslininkė po sunkios ligos mirė Los Andžele, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Birutė Marija Galdikas gimė 1946 metų gegužės 10 dieną Vysbadene, Vokietijoje. 1966 metais Britų Kolumbijos universitete ji baigė psichologijos studijas, 1969 metais Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA) – antropologiją, o 1978 metais ten pat apsigynė antropologijos mokslų daktaro laipsnį. Ji buvo Džakartos nacionalinio universiteto, Simono Fraserio universiteto Kanadoje ir Britų Kolumbijos universiteto profesorė.
B. Galdikas buvo pirmoji pasaulio mokslininkė, pradėjusi išsamiai tyrinėti orangutanus. Jos darbai išplėtė žinias apie šių didžiųjų beždžionių elgseną, gyvenamąją aplinką ir mitybą. Į primatų tyrimus ją paskatino antropologas Louisas Leakey.
1971 metais mokslininkė atvyko į Indoneziją ir Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė orangutanų stebėjimo centrą. Ji parengė ir įgyvendino ne vieną šių gyvūnų tyrimų bei išsaugojimo projektą, o 1986 metais įkūrė Tarptautinį orangutanų fondą, veikiantį JAV, Indonezijoje, Australijoje, Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Profesorės gyvenimas ir veikla aprašyti knygose, apie ją sukurta dokumentinių filmų Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje ir Australijoje. Tarp jos apdovanojimų – Jungtinių Tautų pasaulinė premija, E. Bauerio Žemės didvyrės premija, PETA humanitarinė premija, Tylerių aplinkos apsaugos premija ir aukso medalis.
Dalia Kužmarskytė
Eidama 58-uosius metus mirė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė.
Ji gimė 1968 metų rugpjūčio 26 dieną Klaipėdoje, o 1995 metais baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.
D. Kužmarskytė Lietuvoje surengė solo koncertų ir dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose. 2003 metais ji buvo apdovanota Kultūros ministerijos premija.
Jevgenijus Šuklinas
Gegužės pabaigoje mirė 40-metis Seimo narys liberalas, buvęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas.
Į parlamentą jis buvo išrinktas su Liberalų sąjūdžio partija ir priklausė šios partijos frakcijai. J. Šuklinas taip pat buvo olimpietis kanojininkas ir verslininkas.
Apie jo mirtį pranešusioje žinutėje buvo išreikšta užuojauta šeimai, artimiesiems, draugams, bendražygiams ir visiems jį pažinojusiems žmonėms.
Vladas Garastas
Eidamas 95-uosius metus mirė krepšinio treneris Vladas Garastas.
Jis gimė 1932 metų vasario 8 dieną Linkuvoje. 1959 metais baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, vėliau dirbo Biržų rajono Sporto komiteto pirmininku, Biržų vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriumi bei treneriu.
V. Garasto treniruojama Kauno „Žalgirio“ vyrų komanda SSRS čempionatuose 1985–1987 metais tris kartus iškovojo aukso medalius.
1992–1997 metais jis buvo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris. Jo vadovaujama rinktinė 1995 metais laimėjo Europos čempionato sidabrą, o 1992 metų Barselonos ir 1996 metų Atlantos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius.
Aidas Marčėnas
Lietuvos rašytojų sąjunga liepą pranešė, kad liepos 8 dieną, eidamas 66-uosius metus, mirė poetas, eseistas, kritikas ir sąjungos narys Aidas Marčėnas.
A. Marčėnas gimė 1960 metų rugsėjo 24 dieną Kaune, o nuo 1964 metų gyveno Vilniuje. Jis baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą, dabar vadinamą Mikalojaus Daukšos mokykla, vėliau kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje.
Jaunystėje poetas dirbo įvairius darbus: buvo teatrų apšvietėjas, knygų pakuotojas, darbuotojas Botanikos sode. Šios patirtys vėliau atsispindėjo jo kūryboje.
Periodinėje spaudoje A. Marčėnas rengė literatūros apžvalgas ir kritinius tekstus. Jo publikacijos skelbtos leidiniuose „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ ir kituose kultūros leidiniuose.
Lietuvių poezijoje jis prisidėjo prie soneto žanro atgaivinimo. Pirmą kartą eilėraščiai jo buvo paskelbti 1985 metais žurnale „Pergalė“, dabar leidžiamame pavadinimu „Metai“. Kūryba taip pat publikuota „Poezijos pavasario“, „Poetinio Druskininkų rudens“ almanachuose, įvairiose rinktinėse ir antologijose, išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas.
Kazimira Prunskienė
Liepos pabaigoje, eidama 84-uosius metus, mirė Kazimira Prunskienė – pirmoji nepriklausomos Lietuvos ministrė pirmininkė.
K. Prunskienė tapo pirmąja Lietuvos Vyriausybės vadove po nepriklausomybės atkūrimo ir kelis dešimtmečius aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime.
1943 metais Švenčionių rajono Vasiuliškės kaime gimusi politikė vidurinę mokyklą baigė Vilniuje, universitete įgijo ekonomistės išsilavinimą, vėliau tapo ekonomikos mokslų daktare ir profesore. Devintojo dešimtmečio pabaigoje, nepriklausomybės judėjimo laikotarpiu, ji tapo liaudies deputate.
Violeta Palčinskaitė
Būdama 82 metų mirė poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja ir Nacionalinės premijos laureatė Violeta Palčinskaitė.
Ji gimė 1943 metų lapkričio 20 dieną Kaune. 1960–1964 metais studijavo Vilniaus universitete, o baigusi mokslus tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare.
V. Palčinskaitės darbai įvertinti Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, Vaikų literatūros premija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija bei Lietuvos nacionaline premija.
Donatas Dubauskas
Rugpjūtį į paskutinę kelionę išlydėtas netikėtai miręs baro „Steam Punk“ savininkas Donatas Dubauskas (1973–2026), ilgus metus buvęs ryški Vilniaus miesto gyvenimo dalis.
Artimiesiems paprašius atsisveikinti su D. Dubausku neįprastai, į ceremoniją susirinkę žmonės pasirinko ne tradicinius gedulo drabužius, o ryškesnį stilių, kurį mėgo pats velionis.
Netipiška apranga atspindėjo jo gyvenimo būdą, charakterį ir asmenybę. Atsisveikinimo dalyviai dalijosi jautriais prisiminimais, tarp jų – mintimis, kad Donato spalvos puošė pasaulį, o be jo Vilnius taps pilkesnis.
Gintautas Kirkila-Klarkas
Rugsėjį paskelbta apie 64 metų grupės „Balius“ nario ir humoristo Gintauto Kirkilos-Klarko mirtį.
G. Kirkila-Klarkas Lietuvos publikai buvo gerai pažįstamas kaip dainininkas, humoristas ir legendinės grupės „Balius“ narys. Scenoje jis praleido kelis dešimtmečius: pirmą kartą pasirodė dar paauglystėje, o profesionaliai muzikuoti pradėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje.
Didžiausio populiarumo jis sulaukė su grupe „Balius“. Kolektyvo dainos „Palangos jūroj“, „Onyte, einam su manim pašokti“, „Ramunę baltąją“ ir kiti kūriniai tapo gerai atpažįstami, o grupė populiarumo viršūnėje surinkdavo pilnas sales.
Selemonas Paltanavičius
Spalį pranešta apie gamtininko, fotografo, prozininko ir radijo laidų vedėjo Selemono Paltanavičiaus mirtį.
S. Paltanavičius gimė 1956 metais Užbaliuose, Marijampolės rajone. 1979 metais jis baigė Vilniaus universitetą ir 1979–1984 metais dirbo Žuvinto valstybinio rezervato vyresniuoju moksliniu darbuotoju.
1984–2011 metais S. Paltanavičius vadovavo Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriui, o 2011–2019 metais buvo šios ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas.
1989–1994 metais jis ėjo Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus pareigas.
Henrikas Vaitiekūnas
Visai neseniai, eidamas 78-uosius metus, mirė buvęs laidų vedėjas ir žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas. Apie tai sekmadienį pranešė LRT.
H. Vaitiekūnas gimė 1949 metais Panevėžyje, tačiau augo ir mokėsi Klaipėdoje. Žurnalisto karjerą 1969 metais jis pradėjo „Valstiečių laikraštyje“, vėliau dirbo „Vakarinėse naujienose“, Vilniaus ir Šalčininkų rajoninių laikraščių redakcijose.
1978–1993 metais jis buvo Lietuvos televizijos „Panoramos“ redakcijos reporteris ir Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Tuo metu neakivaizdžiai studijavo: baigė du kursus bibliotekininkystės ir bibliografijos, tris kursus teisės bei tris kursus lietuvių kalbos ir literatūros.
Vilniaus universitete žurnalisto diplomą H. Vaitiekūnas įgijo 2000 metais, kai šioje aukštojoje mokykloje jau dirbo dėstytoju.
