Lietuvoje papildomo kaupimo pensijai poreikis yra didžiausias tarp 41 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizuotos šalies. Organizacijos skaičiavimu, vidutinį atlyginimą gaunantiems vyrams, norintiems išėjus į pensiją gauti 70 proc. buvusio darbo užmokesčio, papildomai reikėtų atidėti daugiau nei penktadalį pajamų, praneša Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
EBPO analizėje „OECD Pensions Outlook 2026“ nurodoma, kad Lietuvoje teorinis papildomų pensijų įmokų poreikis viršija 20 proc. atlyginimo prieš mokesčius. Airijoje šis rodiklis siekia maždaug 19 proc., Lenkijoje – 17 proc., o visų šalių, kuriose apskaičiuotas papildomo kaupimo poreikis, vidurkis yra 9,7 proc.
Lietuvos rodiklis išsiskiria regione
Latvijoje ir Estijoje, tyrimo duomenimis, papildomam kaupimui pensijai reikėtų skirti apie 12 proc. pajamų.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad šie skaičiai atskleidžia papildomo kaupimo reikšmę, ypač tuo metu, kai Lietuvoje vyksta pensijų kaupimo reforma.
Pasak jo, viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama galimybei atsiimti pensijai sukauptus pinigus, tačiau gerokai rečiau svarstoma, iš ko žmonės gyvens po 20 ar 30 metų. V. Rūkas pabrėžia, kad EBPO skaičiavimai primena: vien valstybinės pensijos norimam gyvenimo lygiui gali nepakakti.
Asociacijos pateiktais EBPO duomenimis, 2025 m. Lietuvoje savanoriškai papildomai pensijai kaupė 9,8 proc. gyventojų. Lenkijoje tokiu būdu kaupė 60,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
ELTA primena, kad pernai Seimas priėmė įstatymą, leidusį gyventojams pasitraukti iš papildomo kaupimo pensijai antrojoje pakopoje. Juo nustatytas dvejų metų laisvo pasitraukimo laikotarpis – nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.
