Šiąnakt laikrodžiai buvo pasukti viena valanda atgal – taip prasidėjo žiemos laikas. Nors dėl to galėjome miegoti valanda ilgiau, miego specialistų tyrimai rodo, kad toks pokytis miego ritmą gali išbalansuoti bent savaitei. Permainas jaučia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. O laikrodininkai juokauja, kad priverstinis mechanizmų sukinėjimas ne į naudą ir patiems laikrodžiams. Tarp jų – Vilniaus Katedros laikrodis, neseniai pažymėjęs 354-ąjį gimtadienį.
Žiemos laiką netrukus pasitiks ir seniausias Vilniaus Katedros varpinės laikrodis. Jo gimtadienis minimas spalio 12-ąją. Jeigu laikas šiame laikrodyje būtų nuolat sukamas, šį rudenį tai būtų nutikę jau 354-ą kartą.
Iš apačios mechanizmas atrodo nedidelis, tačiau 45 metrų aukštyje esantis laikrodis iš tiesų yra įspūdingo dydžio. Jame nėra nei sekundžių, nei minučių rodyklių – juda tik viena rodyklė. Kiek valandų, kas ketvirtį praneša du dideli varpai.
Šiandien laikrodis veikia automatiškai, tačiau anksčiau jo priežiūra rūpinosi laikrodininkų Sprangauskų šeimos vyrai. Paskutinis iš jų – Romualdas Sprangauskas – tris dešimtmečius negalėjo išvykti nei atostogų, nei ilgesniam laikui iš Vilniaus, nes mechanizmą reikėjo reguliariai prisukti.
R. Sprangausko teigimu, tai daryti tekdavo kas dvi paras, kad laikrodis nesustotų. Tam reikėdavo pakelti jo svarsčius.
Laiko persukimas paveikia ne tik laikrodžius
Laikrodininkas prisimena, kad sutrikdyti šio mechanizmo darbą nebuvo paprasta. Norint jį prižiūrėti, tekdavo užlipti aukštyn ir pakelti skirtingo svorio svarsčius. Vienas jų svėrė 120 kilogramų, o dar du, valdantys varpus, – po 90 kilogramų. Visus tris reikėdavo pakelti.
Pasak specialisto, priverstinis laikrodžio sukimas visuomet mechanizmui kenkė. Tačiau laiko persukimas turi įtakos ne tik laikrodžiams.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį laiką atsukus viena valanda atgal, išsiderino ir žmogaus vidinis laikrodis. Kai kuriems žmonėms atsigauti prireikia mažiausiai dviejų savaičių. Organizme tuo metu sutrinka biocheminiai bei fiziologiniai procesai, todėl gali nukentėti miego kokybė ir padidėti sveikatos sutrikimų rizika.
Miego neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė aiškina, kad smegenų laikrodis reguliuoja visus organizmo procesus. Jis nustato, kada turi būti išskiriamos medžiagos, padedančios pabusti, ir kada – tos, kurios leidžia užmigti. Dėl to organizmui reikia laiko, kol vidinis laikrodis prisitaiko prie pasikeitusio laiko ir pagal jį sureguliuoja visą kūną.
