Kraujuojančios dantenos, nemalonus burnos kvapas ar padidėjęs dantų jautrumas daugeliui atrodo kaip nedidelės problemos. Į odontologą žmonės neretai skuba tik tada, kai pajunta skausmą, o prastėjančią dantų būklę vyresniame amžiuje klaidingai laiko natūralia senėjimo pasekme. Vis dėlto specialistai įspėja, kad tokie simptomai gali rodyti rimtesnius sutrikimus, o atidėliojant pagalbą gydymas gali tapti sudėtingesnis.
Pas odontologą verta kreiptis nelaukiant skausmo
„Vilnelės klinikų“ burnos higienistė Jovita Umaraitė, dirbusi Švedijos odontologijos klinikose, pastebi skirtingą Lietuvos ir Skandinavijos pacientų požiūrį į burnos sveikatą. Šiaurės šalyse žmonės dažniau lankosi pas specialistus prevenciškai – dar iki atsirandant nemaloniems pojūčiams.
Tuo metu Lietuvoje profilaktiniai vizitai vis dar nėra tapę įpročiu. Specialistė tinklalaidėje „Sveikatos virtuvė“ pasakojo, kad pacientai dažnai nemato priežasties tikrintis, jei nejaučia skausmo.
Anksti nustačius problemą, neretai galima išvengti sudėtingų procedūrų. Švedijoje įprasta periodiškai daryti rentgeno nuotraukas, kurios leidžia pastebėti plika akimi nematomus pažeidimus dar prieš atsirandant simptomams.
Pasak J. Umaraitės, pradinės stadijos ėduonį, kai pažeidimas dar apsiriboja emaliu, kartais galima sustabdyti be gręžimo. Tam gali būti naudojama mineralų turinti dantų pasta: emalis vėl sukietėja, o ėduonies plitimas sustoja.
Kraujas valantis dantis gali įspėti apie rimtą ligą
Dantenų kraujavimas dažnai ignoruojamas, tačiau jis gali reikšti uždegimą – gingivitą arba periodontitą. Šios ligos pavojingos tuo, kad gali progresuoti ilgai nesukeldamos skausmo.
Periodontito metu nyksta aplink dantį esantis kaulas, nors žmogus šio proceso gali nejausti. Vienas ryškiausių įspėjamųjų ženklų yra dantenų kraujavimas. Negydant ligos, dantys gali tapti paslankūs ir galiausiai iškristi.
Burnos higienistė taip pat atkreipia dėmesį į burnos ir širdies bei kraujagyslių sistemos sąsajas. Uždegimo metu dantenos tampa pralaidesnės, todėl bakterijos gali patekti į kraują ir pasklisti organizme. Dėl to negydomos burnos problemos gali paveikti ne tik dantis ir dantenas, bet ir bendrą sveikatą.
Dantenų būklei neigiamą įtaką daro ir žalingi įpročiai. Rūkymas sutraukia dantenų kapiliarus, todėl prastėja kraujotaka ir medžiagų apykaita. J. Umaraitė taip pat įspėja apie elektronines cigaretes, nes kai kuriuose jų skysčiuose esantis cukrus gali sudaryti palankias sąlygas bakterijoms daugintis.
Kuo daugiau bakterijų ir apnašo susikaupia, tuo greičiau gali progresuoti periodontitas, teigia specialistė.
Šepetėlis nepasiekia visų svarbių vietų
Vien dantų valymo šepetėliu neužtenka, kad burna būtų tinkamai prižiūrėta. Viena nemalonaus kvapo priežasčių gali būti nevalomas liežuvis. Jo paviršiuje kaupiasi sieros junginius išskiriančios bakterijos, dėl kurių gali atsirasti supuvusį kiaušinį primenantis kvapas.
Kasdien naudojamas liežuvio valiklis padeda pašalinti susikaupusias apnašas ir bakterijas.
Dar viena dažna klaida – nepakankama tarpdančių priežiūra. Įprastas šepetėlis šių vietų nepasiekia, todėl ten gali kauptis bakterinis apnašas ir vystytis ėduonis.
Maisto likučiai ir bakterinis apnašas nėra tas pats. Apnaše esančios bakterijos gamina lipnias medžiagas, padedančias jam prisitvirtinti prie danties, todėl jį galima pašalinti tik mechaniškai. Pasak J. Umaraitės, vien dantų siūlo dažnai nepakanka – reikėtų pasirinkti tinkamo dydžio tarpdančių šepetėlius.
Norint baltesnės šypsenos, specialistė ragina atsargiai vertinti balinančias pastas. Jos emalio nebalina, o veikiau mechaniškai nuvalo paviršines dėmes. Dėl abrazyvaus poveikio emalis gali greičiau nusidėvėti. Saugiausią ir ryškiausią rezultatą, pasak jos, padėtų pasiekti su specialistu suderintas balinimo būdas.
Dantų išsaugojimas senatvėje priklauso ir nuo kasdienės priežiūros
Įsitikinimas, kad vyresniame amžiuje dantų netekimas yra neišvengiamas, nėra teisingas. J. Umaraitė pabrėžia, kad sveikus dantis galima išsaugoti ir sulaukus garbaus amžiaus, jei jais rūpinamasi nuosekliai.
Metams bėgant riziką didina pakitusi motorika ir vartojami vaistai, tačiau tinkama higiena padeda išlaikyti dantis sveikus. Specialistė rekomenduoja pasikonsultuoti dar tada, kai nieko neskauda.
Vieno atsakymo, kaip dažnai reikėtų lankytis pas burnos priežiūros specialistą, nėra. Vizitų dažnis priklauso nuo higienos įpročių, genetikos ir seilių savybių. Įprastai profesionalią burnos higieną patariama atlikti kas 6–12 mėnesių, o tiems, kuriems greičiau kaupiasi dantų akmenys, – kas 4–6 mėnesius.
