Kapų puošimas prieš Visų Šventųjų dieną ir Vėlines yra įprasta tradicija, tačiau po jos lieka nemažai atliekų. Todėl verta pagalvoti, kaip artimųjų kapus sutvarkyti pagarbiai, bet kartu kuo tvariau.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontaitė anksčiau yra minėjusi, kad prieš šias šventes atliekų kiekiai išauga beveik dvigubai. Pasak jos, išėjusius artimuosius galima pagerbti ir tvarkingai, ir mažiau kenkiant aplinkai.
Kapinėse siūlo rinktis gyvus ir daugiamečius augalus
Sunku būtų rasti kapą, ant kurio nebūtų gyvų ar dirbtinių gėlių, puokščių ir vainikų. Nors dekoracijas žmonės dažniausiai renkasi pagal savo skonį, svarbu įvertinti ir jų poveikį aplinkai.
VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Aušra Zigmontienė teigia, kad tvaresnis pasirinkimas yra gyvos gėlės. Natūralias, nuvytusias ir nebetinkamos išvaizdos gėles galima išmesti į žaliųjų atliekų konteinerį, kur jos bus perdirbtos.
Teisingai išrūšiuotos gėlės, lapai ir šakelės gali virsti kompostu, kuris vėliau naudojamas dirvožemiui gerinti. Vis dėlto geriausiu variantu mokslininkė laiko daugiamečius visžalius augalus – jie ilgai puošia kapą ir nereikalauja daug priežiūros.
Tvarus pasirinkimas taip pat gali būti sezoninių ar džiovintų gėlių, augalų, eglių šakelių, kankorėžių, šermukšnių ir kitų natūralių medžiagų kompozicijos.
Dirbtinės gėlės tebėra populiarios, nes yra patvarios. Tai ypač patogu žmonėms, kurių artimieji palaidoti kitoje Lietuvos pusėje. Tačiau jų perdirbimą apsunkina tai, kad vienoje dekoracijoje dažnai naudojamos skirtingos medžiagos.
Dirbtinės gėlės gaminamos iš plastiko, metalo ir tekstilės, todėl praktiškai nėra perdirbamos. Dažniausiai jos patenka į sąvartynus arba atliekų deginimo įrenginius. Vis dėlto, jei gėlės nuplaunamos, sutvarkomos ir naudojamos ne vieną sezoną, toks sprendimas nėra pats blogiausias.
Per didelis žvakių kiekis gali tapti nereikalingomis atliekomis
Vėlinių tradicijose svarbią vietą užima ir žvakės. Tačiau ant kapų jų neretai uždegama tiek daug, kad netrukus jos tampa atliekomis.
Doc. dr. A. Zigmontienė ragina įvertinti, ar ant vieno kapo tikrai būtina pastatyti 10, 15 ar 20 žvakių. Jos teigimu, lankant artimųjų kapus svarbiausia juos prisiminti, o didelės gėlių puokštės ir daugybė žvakių nebūtinai geriausiai išreiškia pagarbą.
Tvaresnė alternatyva – daugkartinės stiklinės ar iš kitų medžiagų pagamintos žvakidės. Nors jas įsigyjant reikia daugiau išleisti, vėliau pakanka pakeisti parafinu ar sojų vašku pripildytus įdėklus, todėl sumažėja atliekų kiekis.
Vis dar naudojamos ir plastikinės bei stiklinės žvakės, į kurias vaškas ar parafinas įlietas. Tokias žvakes galima rūšiuoti tik tada, kai jose nelieka vaško ar parafino. Jei jų pašalinti nepavyksta, žvakę reikia mesti į mišrių atliekų konteinerį.
Išvalius vašką, stiklinius ir plastikinius korpusus, taip pat žvakių viršūnėles, kurios dažniausiai būna metalinės arba plastikinės, reikia išrūšiuoti ir išmesti į tam skirtus konteinerius.
Prie kapinių atliekų tvarkytojai, savivaldybės ir seniūnijos paprastai pastato konteinerius mišrioms, žaliosioms ir rūšiuojamoms atliekoms. Į žaliųjų atliekų konteinerius galima mesti lapus, šakeles ir nudžiūvusias gėles, tačiau būtina atidžiai pasirinkti tinkamą talpyklą.
Žaliąsias ar mišrias atliekas įmetus į rūšiavimo konteinerius, užteršiamos visos jame esančios antrinės žaliavos ir jų nebegalima tinkamai sutvarkyti. Tokiu atveju rūšiavimas netenka prasmės.
Ar kapą verta visiškai uždengti plokštėmis?
Netvarus gali būti ne tik kapų puošimas, bet ir kelionės į kapines. Per Vėlines į jas dažnai vyksta žmonės iš skirtingų Lietuvos miestų, o vėliau kelionę tęsia kitur, todėl aplinka teršiama dar labiau.
Mokslininkė pataria artimiesiems į kapines važiuoti kartu, o ne kiekvienam atskirai. Taip pat galima iš anksto pasiskirstyti, kas atsiveš žvakę, o kas – gėlių puokštę. Jos manymu, to pakanka, nes mirusį artimąjį galima prisiminti mintimis, pokalbiais ir bendrais prisiminimais.
Automobiliu į kapines žmonės važiuoja ne tik per Vėlines, bet ir prižiūrėdami kapus. Dėl to dalis gyventojų kapus visiškai uždengia plokštėmis ar plytelėmis – taip juos reikia rečiau tvarkyti. Tačiau toks sprendimas turi ne tik privalumų.
Jei visas kapo plotas uždengtas plokštėmis, kyla klausimas, kur susigers sniego tirpsmo ir lietaus vanduo. Sumažinus dirvožemio plotą, vanduo nebegali filtruotis į gruntą. Tai ypač svarbu klimato kaitos sąlygomis, kai vis dažniau pasitaiko intensyvių liūčių, per trumpą laiką atnešančių daug kritulių.
Pasak doc. dr. A. Zigmontienės, tvaresnis sprendimas galėtų būti kapą užpilti akmenukais arba palikti atvirą dirvožemio plotą ir jį apsodinti daugiamečiais augalais.
